Į beviltišką situaciją pateko ir su jauna motina į šią kelionę vykusi jos draugė – nuomojamame bute įkalintos merginos iš pradžių dar bandė priešintis savo sąvadautojams ir į seksualinių paslaugų pageidavusių vyrų skambučius atsiliepusios teigė, kad jau nebedirba, tačiau šią klastą labai greitai užčiuopė iš prostitucijos pelnytis nutarę vyrai.

„Niekur nedingsite, turėsite dirbti“, – lietuvaitėms pareiškė jas į Švediją atvežęs sąvadautojas.

Bute įkalintos merginos niekur negalėjo pasprukti – jas visada saugojo iš Lietuvos kartu vykęs apsaugininkas, o ir sprukti nebuvo kur – kišenėje jos neturėjo nė cento. „Visų pirma turite atidirbti tai, ką į jus esu investavęs, o tik tada gausite pusę sumos, kurią sumokės klientas“, – iš sąvadautojo išgirdo prostitutėmis paverstos merginos.

Taip po savaitės merginos sugebėjo grąžinti „skolą“, o netrukus užsidirbusios pinigų nusipirko bilietus ir keltu išplaukė į Latvijos sostinę, o iš Rygos į namus grįžo autobusu.

Bet ramybė buvo laikina – neprabėgus nė savaitei jų namuose vėl pasirodė tas pats sąvadautojas ir pareiškė, kad vis dėlto teks dar kartą važiuoti į Švediją, nes per daug į jas buvo investuota pinigų. O grąžos – esą nėra.

Merginos bandė priešintis, bet sąvadautojas prigrasino: bus blogai. Ypač tai, kuri viena augina savo mažametę dukrą. „Juk žinau, kur gyveni, kur gyvena tavo dukra“, – išsigandusi jauna motina ryžosi dar kartą vykti į Švediją. „Norėjau apsaugoti savo dukrytę“, – verkdama kalbėjo motina.

Scenarijus vėl buvo tas pats – nuomojamas butas, prakaitu dvokiantys klientai ir visada jas saugantis apsaugininkas. Po savaitės, kai merginos vėl atidirbo tariamą skolą, o vieną dieną buvo išleistos į soliariumą, paspruko – nuvyko į uostą ir grįžo atgal į Lietuvą.

Sąvadautojai merginas paliko ramybėje, bet neilgam – lapkričio mėnesį viena mergina vėl buvo išvežta į Švediją. Tačiau čia ilgai neužsibuvo – vietos policija gavo žinių, kad jauna mergina yra prievarta verčiama teikti lytines paslaugas už pinigus. Sąvadautojas ir apsaugininkas buvo sulaikyti ir vėliau nuteisti už neteisėtus veiksmus, o mergina parvežta į Lietuvą.

„Galvojau, kad tada viskas baigsis, bet nesibaigė“, – bausmę atlikęs ir į Lietuvą grįžęs sąvadautojas pareikalavo, kad mergina jam atiduotų pinigus, kuriuos ji buvo uždirbusi Švedijoje. Šiuos pinigus, gautus iš vertimosi prostitucija, merginai buvo grąžinę Stokholmo prokurorai.

Kai mergina atsisakė atiduoti apie 4 tūkst. litų, sąvadautojas jai ėmė grasinti – neiškentusi patyčių ji kreipėsi į pareigūnus. Čia jos laukė nauja pradžia – dar kartą pasakoti apie tai, ką patyrė Švedijoje. Nors Stokholmo prokurorams mergina buvo sakiusi, kad prostitucija užsiėmė savo noru, Lietuvoje nutarė netylėti – į Švediją ne kartą su drauge buvo išgabenta apgaule, žadant šokėjos darbą, taip pat prievarta buvo verčiamos užsiimti prostitucija.

Savo pasakojimo, kad prostitucija užsiėmė savo noru, išsižadėjo – toks buvo susitarimas su sąvadautoju: tada, kai Stokholmo policijos pareigūnai ruošėsi išlaužti buto, į kurį nebuvo įleidžiami, duris, sąvadautojas prašė sakyti, kad nebuvo jokios prievartos. Už tokį liudijimą žadėjo ramybę.

Sąvadautojas Saulius Jonaitis ir apsaugininku dirbęs jo draugas Ruslanas Tancerevas (Ruslan Tancerev) buvo sulaikyti – prokurorai jiems pateikė kaltinimus dėl prekybos žmonėmis. Jų bylą išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Stasys Valužis nutarė, kad prokurorai labai jautriai reagavo į merginų pasakojimus – esą nebuvo jokios prekybos žmonėmis, merginos pačios sutiko važiuoti dirbti prostitutėmis, todėl tai, kas įvyko, yra paprasčiausias merginų gabenimas ir pelnymasis iš prostitucijos.

Teisėjas S. Jonaičiui, kuris taip pat buvo nuteistas dėl turto prievartavimo, skyrė 6 metų, o R. Tancerevui – 4 metų laisvės atėmimo bausmę.

Tačiau tokios bausmės ir nusikalstamų veikų kvalifikacija yra pasityčiojimas iš nusikaltimo aukų, mano Klaipėdos prokurorai, apskundę tokį teisėjo nuosprendį – jie siekia, kad S. Jonaitis ir R. Tancerevas būtų pripažinti kaltais dėl prekybos žmonėmis, o jiems skirtos atitinkamai 9 metų 6 mėnesių ir 7 metų laisvės atėmimo bausmės.

Nuosprendį apskundė ir nuteistieji – jie mano, kad yra nubausti per griežtomis bausmėmis, o merginos, kurios pripažintos nukentėjusiomis, apskritai yra ne aukos, nes esą jos pačios norėjo geresnio gyvenimo, todėl ir vertėsi prostitucija.

Tuo metu apsauginininku buvęs S. Jonaičio draugas R. Tancerevas įsitikinęs, kad išvis negalėtų būti teisiamas, nes jau kartą buvo nuteistas Švedijoje.

Prokurorų ir nuteistųjų skundus trečiadienį išnagrinėjo Lietuvos apeliacinis teismas. Byloje valstybinį kaltinimą palaikiusi prokurorė Ona Rojutė sakė, kad tuo metu, kai merginos buvo atvežtos į Švediją, viena jų, sužinojusi, jog turės dirbti prostitute, net apsiverkė. Be to, anot jos, merginoms buvo nuolat grasinama, jos negalėjo vienos išeiti iš buto.

Prokurorė stebėjosi, kad bylą nagrinėjęs teisėjas nutarė netikėti merginų parodymais, duotais teisme, ir rėmėsi jų pasakojimais Stokholmo pareigūnams – esą jos prostitucija užsiėmė savo noru. „Nukentėjusiosios iki šiol bijo nuteistųjų – jos net vengė atvykti į teismą, kad tik nereikėtų su jais susitikti“, – pažymėjo prokurorė.