Pašnekovė save apibūdina, kaip linkusią į humanitarinius mokslus ir pateikia keletą pavyzdžių: ji buvo skaitovų konkurso lauretė, 10 metų lankė chorą, o baigusi gimnaziją Panevėžyje metams išvyko savanoriauti į Italiją.
„Esu linkusi į avantiūrą, kuri, mano galva, naudinga vidiniam žmogaus tobulėjimui. Labai norėčiau savo pavyzdžiu paskatinti merginas rinktis inžineriją, nebijoti šios srities“, - savo gyvenimišką patirtį pristato R. Vitaitė.
Bet apie viską iš pradžių - paklausta, kaip humanitarė pasirinko studijas Vilniaus Gedimino technikos universitete, automobilių projektavimo pakraipą, mergina neslepia – šis pasirinkimas buvo vienas iš daugelio.
„Pirmiausia, niekada gyvenime nebūčiau galėjusi patikėti, kad mano gyvenimo kelias bus susietas su inžinerija. Visada svajojau studijuoti istoriją, filologiją ar visų pamėgtą teisę. Transporto inžinerijos specialybė buvo mano vienas iš paskutiniųjų pasirinkimų, kurį nurodžiau tik tam, kad užpildyčiau visas laisvas vietas pasirinkimų sąraše. Sužinojusi, kad įstojau į Vilniaus Gedimino technikos universitetą transporto inžinerijos specialybę iš pradžių patyriau nemažą šoką, bet mesti studijų niekada neišdrįsau, nors mintis buvo kilusi ne kartą“, - pasakojo R. Vitaitė.
Ji atvirauja, kad aukštoji matematika, fizika, teorinė mechanika yra sunkiai suprantami dalykai į humanitarinius mokslus linkusiam studentui.
„Buvau vienintelė mergina automobilių projektavimo specializacijoje, taip pat viena iš nedaugelio studentų, kuri pradėjo dirbti jau trečiame kurse. Nepaisant visų iššūkių universitete iš baigiamojo darbo, kuriame projektavau elektrinį keturratį visureigį, gavau aukščiausią įvertinimą. Dabar dėkoju likimui, kad pasirinkdama studijas toje paskutinėje eilutėje įrašiau inžinerinius mokslus“, - džiaugiasi ji.
Dairytis darbo pašnekovė pradėjo dar studijuodama, būdama antro kurso studente.
„Karjeros kelią pradėjau nuo neapmokamų stažuočių ir, žinoma, tuo metu man atrodančioje lengvesnėje srityje – vadybinėje. Jaučiau, kad esu priėmusi neteisingą sprendimą, todėl paskatinta mentoriaus, kuris taip pat dalyvauja „Women Go Tech“ projekte, įsidarbinau konstruktore aliuminio fasadų projektavimo įmonėje „KG Constructions“. Buvau pirmoji mergina – projektuotoja, todėl man tai buvo didžiulis iššūkis. Šiose pareigose išdirbau 2 metus, suprojektavau keletą objektų tiek Jungtinėje Karalystėje, tiek Skandinavijoje“, - kaip įsitvirtino darbo rinkoje dėsto ji.
Po to, R. Vitaitė sako dirbusi toje pat įmonėje: metus dirbo projektų vadovo asistente, o šiuo metu dirba projektų vadove. Karu ji dalyvauja ir „Women Go Tech“ iniciatyvoje, nes nori gauti patarimų iš palyginti vyriškose srityse dirbančių moterų.
„Visame inžineriniame karjeros kelyje dažnai esu vienintelė moteris. Vienintelė paskaitose, statybų aikštelėje, projektavimo susitikimuose, vidiniuose įmonės susitikimuose. Labai dažnai kyla įvairūs klausimai, kaip išsaugoti moteriškumą aplinkoje, kuri supa. Kaip vadovauti vyriškam kolektyvui ir drąsiai stovėti prieš 20 vyrų brigadą statybų aikštelėje nedrebinant kinkų. Noras atsakyti į visus šiuos neatsakytus klausimus paskatino dalyvauti iniciatyvoje. Mano mentorė taip pat iš statybų sektoriaus, taigi įvairiais klausimais sulaukiu labai daug patarimų bei pagalbos“, - kalbėjo R. Vitaitė.
Nors ji sako, kad įgyta patirtis Lietuvoje – neįkainojama, mūsų statybų sektorius labai skiriasi nuo Skandinavijos.
„Galime ir turime labai daug ko pasimokyti. Tikiu, kad ateities planai ir emigracija į Švediją taip pat duos neįkainojamą patirtį“, - kalbėjo ji.
To priežastis - mergina sulaukė patrauklaus darbo pasiūlymo iš Skandinaviško kapitalo įmonės, kuri dirba Švedijos rinkoje, tad netolimoje ateityje planuoja išvykti dirbti į Švediją, kur dirbs projekto inžiniere.
