Ir nors nuo nulio surinkti išmanųjį telefoną neskamba kaip lengva užduotis, S. Allenui daug didesniu iššūkiu tapo kalbos barjeras. Ne visi vietiniai moka anglų kalbą, o paaiškinti ko ieško, kiniškų žodžių taip pat ne visada užteko.
Vis dėlto, aplankęs daugybę gatvės prekeivių, elektronikos parduotuvėlių ir kioskų, S. Allenas – 37-erių programinės įrangos inžinierius, dar visai nesenai dirbęs „Google“, visus telefono komponentus galiausiai nusipirko. Įdomu tai, kad nemaža jų dalis, kaip antai pagrindinė plokštė, „Touch ID“ sensorius ar kamera buvo originalūs „Apple“ gaminiai.
Nežinia kaip jie ten atsidūrė. Galbūt tai sugedusių ir dalimis parduodamų telefonų komponentai, tačiau sprendžiant iš gausos, daug didesnė tikimybė, kad tai perdirbti nukreiptų telefonų dalys, kurios perdirbimo legaliai, ar nelabai legaliai, išvengė.
Kitos telefono dalys kėlė abejonių. S. Allenas nebuvo visiškai garantuotas dėl korpuso: jei jo būta neoriginalaus, tai pagamintas tikrai kokybiškai. Likusios dalys buvo aiškiai neoriginalios.
Galbūt todėl buvo susidurta su šiokiais tokiais neatitikimais. Surinkus prietaisą, garso mygtukai nesispaudė kaip priklauso, tačiau situacija greitai buvo išspręsta po jais įterpus mažas metalines atramėles.
Galiausiai S. Allenas surinko 16 GB, rožinės spalvos „iPhone 6“ modelį su iOS 9 operacine sistema.
„Pats pagaminau šį iPhone’ą” – aplinkiniams sako S. Allenas, tačiau visi gūžčioja pečiais ir nieko nesupranta. Juk, kad ir kaip pažiūrėtumėte, telefonas neatrodo savadarbis.
Projektas užtruko du mėnesius. Detalėms iš viso buvo išleista apie 300 JAV dolerių.
