Bendrovė įsikūrusi Kauno mokslo ir technologijų parke „Santakos“ slėnyje ir savo gamybos procesus atlieka įspūdingoje laboratorijoje – švariajame kambaryje.
„Mintis sukurti tokį sprendimą sukosi jau seniai. Technologijų sferoje esu jau nuo mokyklos laikų, turėjau parduotuvę, dirbau su mobiliųjų telefonų taisyklomis, pats užsiėmiau įrenginių taisymu. Todėl tikrai nesu naujokas šioje vietoje, tačiau naujų idėjų vis trūkdavo. Baigęs studijas KTU, magistrą nusprendžiau studijuoti Danijoje, - sakė įmonės vadovas Jurijus Vlasovas. - Skandinavijoje žmonės skiria daug dėmesio ekologijai ir perdirbimui.“
Pasak jo, grįžęs su draugais sugalvojo technologiją, kuri pasitarnautų mobiliųjų telefonų ekranų atnaujinimui, vėliau darbus tęsė „švariojo kambario“ laboratorijoje.
Įmonės vadovas dėsto, kad nors iš šalies atrodo, kad ekranų atnaujinimas yra paprasta paslauga, tačiau taip nėra, o įmonė savo atliktiems darbams suteikia amžiną garantiją.
„Realią gamybą pradėjome neseniai, šiuo metu dirba 4 paruošti specialistai, kurie gali atnaujinti 20 - 40 ekranų per dieną. Lūkesčiai dideli artimiausiu metu, norėtume atnaujinti 100 ir daugiau ekranų per dieną, tačiau iki to dar daug darbo. Kalbant apie kainas, jos užsienio didmenininkams skiriasi, tai priklauso nuo užsakyto paslaugų kiekio. Tačiau jei tokią paslaugą užsakytų galutinis vartotojas, tai jam Lietuvoje mobilaus telefono ekrano atnaujinimas kainuotų nuo 30 eurų, tuo tarpu Skandinavijoje nuo 100 eurų“, - kalbėjo įmonės vadovas.
Šiuo metu įmonė dirba su klientais iš Vokietijos, Danijos ir Norvegijos, kol kas paslauga atliekama tik „iPhone" modelio telefonams.
Kur atnaujina ekranus
Švariuoju kambariu įprasta vadinti uždarą erdvę, kurioje palaikoma ir nuolat kontroliuojama pastovi aplinkos temperatūra, drėgmė, slėgis ir tam tikro dydžio dalelių koncentracija, paaiškina bendrovė.
Pagal dalelių dydį ir jų koncentraciją patalpoje ISO 14644-1 standartas įvardija devynias švarumo klases. „Santakos“ slėnyje įrengtas švarusis kambarys yra ISO 5 klasės. Tokio švariojo kambario kubiniame metre dalelių, kurių skersmuo yra didesnis ar lygus 0,5 mikrometrų, skaičius neviršija 3520, o dalelių, kurių skersmuo didesnis, nei 5 mikrometrai, skaičius neviršija 29 (palyginimui - miesto patalpoje kubiniame metre apytikriai yra 35 000 000 dalelių, kurių dydis 0,5 ir daugiau mikrometrų).
Dirbant šalia mokslininkams ir gamybininkams kyla naujų idėjų, kaip galima patobulinti ar paspartinti gamybos procesus, pagerinti gaminio kokybę ar sutaupyti medžiagas. Pavyzdžiui, panaudojus šviesolaidinį spektrometrą AvaSpec-2048 ir atlikus ekranų stiklo šviesos pralaidumo matavimus 172-1100 nm diapazone (skiriamoji geba – 1,4 nm), sukurtas gamybai naudojamų įvairių tiekėjų stiklo kontrolės mechanizmas. Speciali metodika sukurta pavienių dulkių kontrolei darbo vietoje. Pritaikius KTU Medžiagų mokslo instituto žinias bei įdirbį, sukurta modifikuota polimerinių adhezyvų taikymo technologija.
Vienas iš būdų pagerinti atsparumą mechaniniam dilimui gali būti KTU Medžiagų mokslo institute sintezuojamos deimanto tipo anglies dangos, kurių savybės yra artimos deimantui. Šios dangos pasižymi unikaliu savybių deriniu - dideliu kietumu (30-80 GPa), dideliu Jungo moduliu (iki 800 GPa), atsparumu korozijai (kambario temperatūroje chemiškai inertiškos ir atsparios rūgštinių, šarminių bei organinių tirpiklių poveikiui), dideliu atsparumu dilimui bei brėžimui. Tokia danga turėtų pagerinti ekranų stiklo atsparumą mechaniniam dilimui, dangos optinis pralaidumas ir lūžio rodiklis turėtų būti artimas ekrano stiklo optiniam pralaidumui bei lūžio rodikliui.
