„Cgates“ klientu prisistatęs vyras (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) kreipėsi į DELFI pasakodamas, kad į kreipėsi į interneto tiekėją „Cgates“, kai dingo ryšys.
„Keletą kartų perkroviau maršrutizatorių, bet nepadėjo, tad praradęs kantrybę paskambinau į „Cgates“. Atsiliepė autoatsakiklis, pranešė, kad minutės kaina 9 eurocentai. Bet nebeprašė pasirinkti dominančios temos ar dar ko nors, o sujungė su kitu moters įrašytu balsu, kuris pranešė, kad įvyko gedimas, kad gedimas šalinamas ir atsiprašome už nepatogumus. „Cgates“ vartotojų skaičius yra keliasdešimt tūkstančių ir būtent tuo metu, darbo dieną apie pietus, tikrai ne aš vienas pastebėjau, kad dingo internetas, tikrai ne aš vienas skambinau, kad susižinočiau priežastį ir mes visi susimokėjome po 9 eurocentus už tai, kad pas juos kažkas sugedo“, - rašė jis.
Vyras pasipiktino, ar „Cgates“ iš tokių telefono skambučių gauna papildomų pajamų.
„Cgates“ komercijos direktorius Tomas Burovas nurodė, kad bendrovė atsiprašo savo kliento, kad atsidūrė tokioje situacijoje.
„Mes patys, kaip ir mūsų klientas, taip pat esame nepatenkinti, kad klientams skambinant į „Cgates“ užregistruoti gedimą, jie turi už tai papildomai mokėti. Mes, kaip „Cgates“, iš esmės negalime nurodyti mobiliojo ryšio operatoriams, kokią kainą taikyti jų klientams, skambinant trumpuoju numeriu. „Cgates“ dėl trumpojo numerio neturi sudariusi tiesioginių sutarčių su šalies operatoriais, jis yra įdiegtas „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ tinkle. Skambučio kainą nustato konkretus mobiliojo ryšio operatorius savo klientui ir visos pajamos už skambučius į minėtą numerį atitenka konkretaus kliento operatoriui, o „Cgates“ finansinės naudos iš klientų skambučių į klientų aptarnavimo liniją negauna. Klientai, nenorintys papildomai mokėti už skambutį, visada gali rinktis ilgąjį telefono numerį 8 5 215 0000, kuriam galioja įprasti tarifai“, - dėstoma įmonės komentare.
Pasak jo, bendrovė prieš keletą metų atkreipė Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) dėmesį, kad trumpųjų numerių naudojimo teisinis reglamentavimas nėra pakankamas ir neužtikrina nei bendrovių, kurioms suteikiama teisės naudoti numerius, nei vartotojų, kurie skambina tokiais numeriais, interesai.
RRT Skundų skyriaus vedėja Indrė Jurgelionienė DELFI komentavo, kad „Cgates“ atveju, bendrovė vartotojui pateikia 3 alternatyvas dėl galimybės susisiekti. Tai – skambinti telefonu trumpuoju arba miesto telefonu, rašyti elektroniniu paštu ar atvykti kalbėtis klientų aptarnavimo salonuose.
Ji primena, kad „skambučių į trumpuosius numerius iš serijų 18XX ir 19XXX kainos nėra reguliuojamos, o asmuo, kuriam suteikta teisė naudoti trumpuosius numerius, ir viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjas, kuris šio asmens prašymu įdiegia trumpąjį numerį, abipusiu šalių susitarimu nustato konkrečias trumpojo numerio įdiegimo ir naudojimo sąlygas“. Toks apmokestinimas nėra laikytinas teisės aktų pažeidimu.
„Taip pat atkreipiame dėmesį, kad kiekvieno abonento mokami įkainiai, skambinant įvairiais telefono ryšio numeriais, yra numatyti sutartyje su paslaugų teikėju, todėl kiekvieno abonento mokami tarifai ir galimi pažeidimai, yra svarstytini kiekvienu individualiu atveju atskirai. Tad, kaip ir minėta, yra galimybė dėl paslaugų gedimų su „Cgates“ susisiekti ilguoju, kitaip - fiksuotojo ryšio, telefono ryšio numeriu, tokiu būdu išvengiant poreikio skambinti trumpaisiais numeriais“, - apibendrino ji.
DELFI primena, kad skambinant padidinto tarifo telefono numeriais vartotojai yra įspėjami apie skambučio kainą ir kol kitame laido gale niekas neatsiliepė - nesvarbu, konsultantas ar autoatsakiklis - žmogus turi laiko įvertinti ir nuspręsti, ar jis mokės už pokalbį nurodytu tarifu.
