Anksčiau DELFI skelbė apie Kinijoje pingantį telefoną „ZUK Z2”, tačiau tuomet Kauno technologijos universiteto Informatikos fakulteto dėstytojas Tomas Danikauskas atkreipė dėmesį nesusivilioti pigiais telefonais iš Kinijos – Lietuvoje jie gali neveikti. Kai kuriuos parametrus prieš perkant telefoną ne Lietuvoje verta pasitikrinti iš anksto.

„Minimas telefonas nepalaiko vieno iš labiausiai naudojamo Lietuvoje LTE (4G) ryšio kanalo B20. Pas vieną iš oficialių pardavėjų yra pateikiama, kad palaikomi FDD-LTE: Band 1, 2, 3,4,5,7,8 kanalai. Tai reiškia, kad yra daug teritorijų, kur deklaruojamas 4G ryšys neveiks”, - tuo metu atkreipė dėmesį jis.

Su šia sritimi susipažinęs pašnekovas paaiškina, kad tai reiškia, kad toks telefonas veiks iš dalies: jei miestuose dar veiks, už miesto – nebe. Visgi, Kinijoje yra gaminami ir mažiau žinomi, bet Europai pritaikomi telefonai.

Ką reikia žinoti?

„Tele2“ atstovas spaudai Andrius Baranauskas primena, kad Kinijoje yra naudojami kiti dažniai nei Lietuvoje.

„Kinijoje naudojamas 1900, 2300 megahercų dažniai ir kiti, kai Lietuvoje - 1800, 900, 800 megahercų dažniai. Tai reiškia, jei telefonas yra pritaikytas tik Kinijos rinkai ir naudoja tik tuos dažnius, Lietuvoje jis neveiks. Su juo bus galima fotografuoti, bet nuotraukų išsiųsti jau nebus galima. Jeigu telefonas palaiko ir lietuviškus dažnius, nes taip gali būti, tada jis Lietuvoje veiks“, - sakė jis.

Jei žmogus yra pasiryžęs pirkti telefoną iš Kinijos, verta į tai atkreipti dėmesį nagrinėjant telefono specifikacijas.

„Svarbu ir tai, kad skiriasi Lietuvoje ir Kinijoje naudojama 4G technologija. Kinijoje naudojama TDD technologija, o Lietuvoje – FDD. Kalbant paprastai, Lietuvoje telefonas ryšiui su bazine stotimi naudoja du kanalus: vienu siunčia duomenis į stotį, kitu – gauna duomenis iš jos. Kinijoje naudojamas vienas kanalas, tik jie išdėstomi laike. Visgi, esminiu dalyku išlieka dažnis“, - kalbėjo A. Baranauskas.

Telia“ tinklo vadovas Mindaugas Varanauskas vardija, kad Europos ir tuo pačiu Lietuvos 4G dažnių juostos yra šios: 800 MHz, 900MHz, 1800 MHz, 2100MHz ir 2600 MHz.

„Istoriškai susiformavo, kad pasaulio regionuose naudojami ne tik skirtingi LTE dažnių juostos ir netgi skirtingi LTE kodavimo mechanizmai. Tokia padėtis susidarė, nes kiekviename iš šių regionų skirtingi dažniai naudojami skirtingiems reikmėms, pavyzdžiui, televizijai, kariniams poreikiams ir t.t Todėl perkant telefoną būtina įsitikinti, kad jis veiks“, - sakė jis.

Pasak M. Varanausko, tai ypač svarbu perkant pigesnius Kinijos gamintojų telefonus.

„Naujausi didžiųjų pasaulio gamintojų, tokie kaip „Apple“, „Samsung“ ar „Huawei“ telefonai paprastai palaiko visus LTE dažnius. Paprastai prieš rinkoje pristatant naujus telefonus, jie kartu su gamintojais testuojami ir sertifikuojami, kad korektiškai veiktų tinkle. Jei yra pastebimi kokie trūkumai, jie būna ištaisomi per telefono atnaujinimas. Klientai įsigydami mūsų regionui nepritaikytus telefonus rizikuoja, kad aparatai neveiks kokybiškai ir juos dažniau reikės krauti“, - kalbėjo M. Varanauskas.

Telefonus patariama pirkti tik patikimose parduotuvėse, mobiliojo ryšio operatorių salonuose ar interneto parduotuvėse.

„Prieš pateikdami naujus telefonus prekybai, pirmiausia juos ištestuojame, ir jei pastebime neveikiančias funkcijas, apie tai informuojame gamintojus ir sulaukiame tvarkingai veikiančių telefonų. Kalbant apie telefonus iš Kinijos, išties reikėtų atkreipti dėmesį, kad dalis jų gaminami išskirtinai tik Kinijos rinkai ir gali nepalaikyti tam tikro 4G kanalo. Arba gali neveikti kai kurios būtinos funkcijos – pavyzdžiui, mobilusis parašas“, - komentavo „Bitės“ atstovė spaudai Žana Jakevičienė.

Nors daugelis telefonų paprastai yra gaminami taip, kad juos būtų galima naudoti įvairiose pasaulio vietose, Kinijos gamintojai susiduria su problemomis dėl patentų ir autorinių teisių apsaugos.
Kinija išimtimi gali būti dėl dar kiek kitos priežasties: Kinijoje kyla pakankamai daug iššūkių dėl autorių teisių ir patentų naudojimo, todėl yra eilė gamintojų, kurie šioje šalyje yra gana dideli, bet negali plėstis į rinkas, neturi atstovybių už Kinijos ribų“, - komentavo A. Baranauskas.

Svarbus ir dar vienas aspektas - net jei žmogus svetur įsigijo telefoną, kurio dažnis Lietuvoje yra palaikomas, įvykus gedimui dėl garantinės apsaugos reikės kreiptis į pardavėją.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (145)