Kelionės į kosmosą ir kosmoso tyrinėjimas visada buvo hibridinis viešojo ir privačiojo sektorių projektas, mano teksto autorius. Per dešimtmečius NASA ir kitos kosmoso agentūros sukūrė stulbinamų inovacijų – kad tik jų darbo vaisius pastebėtų privačios bendrovės ir imtųsi iš jų spausti pelną. Daugybė dalykų nuo šiuolaikinių kamerų iki „Adidas“ sportbačių tarpupadžių – pagrįsta idėjomis, kurios kadaise užgimė būtent kosmoso agentūrose.
Tačiau naujieji kosmoso tyrimų technologijų bendrovės „SpaceX“ užmojai liūdina kur kas labiau nei visi iki šiol buvę mokslo ir verslo sandoriai, rašo A. Griffinas. Pasak jo, Elono Musko vadovaujama bendrovė paprasčiausiai iškreipia visą kosminių kelionių esmę, parduodama jas tam, kas pasiūlo daugiausiai. Neseniai bendrovė pranešė, kad netrukus, padedant NASA, į kelionę aplink Mėnulį leisis du asmenys – jie jau yra sumokėję „stambų avansą“.
Vienintelė būsimų astronautų atranka – piniginė
Kažkada būti astronautu reiškė kažką nepaprasta, neįprasta, fantastiška. Šios profesijos žmonės, rodėsi, įkūnija visa, kas geriausia – pasididžiavimą, šlovę ir sėkmę.
Deja, anot A. Griffino, šiuolaikiniai kosmoso keliautojai nebus atrenkami pagal jų gebėjimus ar heroizmą, dėl kurių tokie žmonės kaip Neilas Armstrongas ir Jurijus Gagarinas tapo savo šalių didvyriais. Vienintelė atranka, kurioje jie dalyvaus, bus piniginė. Kas nepagailės už kelionę susimokėti 150 mln. JAV dolerių (apie 142 mln. eurų), tas ir skris. Panašu, kad Jungtinėms Valstijoms neberūpi, kad į kosmosą keliautų ar šalį valdytų geriausieji. Dabar pasirenkami turtingiausieji.
Kaip pastebi straipsnio autorius, kosmoso varžybos niekada nebuvo švarios. Savo šlovės dienomis tai buvo pagrindinis Šaltojo karo elementas. Politikus tuomet labiau motyvavo ne kosminių atradimų perspektyva, o gėda, kurią jiems tektų patirti, jei varžovas kosmoso platybes užkariautų pirmas. Kosmosas galbūt ir buvo paskutinė riba, tačiau prieš tai praeita visa ribų virtinė, ir visoms joms peržengti prireikė karinių priemonių.
Vis dėlto, kai raketų finansavimas buvo neatsiejama kosmoso varžybų dalis, šioje srityje dirbantys mokslininkai ir inžinieriai galėjo bent jau įsivaizduoti dirbantys prasmingą darbą ir visą dėmesį skirti inovacijų kūrimui. Tačiau dabar jų funkcija keičiasi – jie tampa kvalifikuotais kelionių agentais, besirūpinančiais turtuolių kelionėmis į kosminę erdvę.
Kokia ji – kelionių į kosmosą prasmė?
Visais laikais kosmoso tyrimų esmė (net jei ir kiek pagražinta) buvo viena ir ta pati: visa tai daroma siekiant kur kas tauresnio tikslo; neatrastų planetų ir galbūt net gyvybės tose planetose paieškomis siekta sudominti visą žmoniją – nauji atradimai šioje srityje leistų ne tik geriau suprasti, kas esame, bet ir kas galėtume būti.
Tačiau dabar, kai kosmoso tyrimai nebeturi jokios kitos aiškios paskirties, išskyrus pramoginę, vienintelė jų esmė – iš šios nuniokotos ir vos alsuojančios Žemės išskraidinti tuos, kurie turi atliekamus kelis šimtus milijonų dolerių, svarų ar eurų. Dabar turime kalbėti ne apie tyrimus žmonijos labui, o apie tyrimus daugiausiai pasiūliusiojo labui, teigia A. Griffinas.
Kosmose apstu žmonijos nepaliestų, su daugelio mūsų vaizduote prasilenkiančių pasaulių. Bet tai netruks amžinai. Savo planetą naikiname taip sparčiai, kad netrukus mums ko gero teks iš jos išsikelti ir pasiieškoti naujos vietos gyventi. Šiuo klausimu E. Muskas ir D. Trumpas neabejotinai sutaria.
E. Muskas yra užsiminęs, kad, norint Marse sukurti tinkamą žmonėms gyventi aplinką, ten reiktų detonuoti porą galingų branduolinių užtaisų. Ar ne tą patį dabar daro „SpaceX“ su pačia kelionių į kosmosą idėja?
