Svetainės „Reddit“ lankytojai praneša, kad „Windows 10“ naudotojams prieigą uždraudė „Bit Torrent“ nuorodų svetainė „iTS“. Kokia nurodoma priežastis? „Be daugelio kitų dalykų, „Windows 10“ jūsų vietinių diskų turinį siunčia tiesiogiai į jų serverius“.
Žinoma, tai – nebūtinai tiesa: „Windows 10“, kaip ir daugelis kitų šiuolaikiškų operacinių sistemų, iš tiesų palaiko nuolatinį ar beveik nuolatinį ryšį su įvairiomis debesinėmis paslaugomis. Klaisimų dėl privatumo teisių pažeidimo šiuo atžvilgiu tikrai galima kelti. Tačiau diskinio kaupiklio turinio siuntimas į „Microsoft“ serverius? Anot arstechnica.com, nėra nė menkiausių ženklų, kad būtų daroma kas nors panašaus.
Paslaugų teikimo sutartyje „Microsoft“ nurodo pasiliekantys sau teisę kai kuriais „Windows 10“ surenkamais duomenimis dalintis su trečiosiomis šalimis. Tai „iTS“ kelia rimtą susirūpinimą, nes, pavyzdžiui, „Microsoft“ partnerystę su „MarkMonitor“ tie patys „iTS“ apibūdina kaip kovą su piratavimu. Tai tam tikra prasme yra tiesa: „MarkMonitor“ iš tiesų talkina įvairiems prekių ženklams riboti padirbtų produktų prekybą, trukdo neteisėtai užsiiminėti domenų pavadinimus siekiant pralobti, riboja sukčiavimo galimybes. Tačiau panašu, kad „Microsoft“ ir „MarkMonitor“ bendradarbiavimas nėra toks glaudus, kad piratinio turinio mėgėjai bent kiek dėl to nervintųsi. Mat „Microsoft“ susirūpino, kad kibernetiniai sukčiai nuolat naudojasi jų prekės ženklu siekdami apgauti žmones siūlydami netikrą techninę pagalbą, be to, gausu padirbtos programinės įrangos, padabintos „Microsoft“ prekės ženklu. Pastangos užkirsti kelią tokiems neteisėtiems (ir paprastiems vartotojams dažniausiai žalingiems) veiksmams yra visiškai natūralus verslo siekis, todėl partnerystė su „MarkMonitor“ tikrai nereiškia, kad „Microsoft“ kėsinasi į vartotojų diskinių kaupiklių turinį.
„TorrentFreak“ skelbia, kad esama ir daugiau „Bit Torrent“ nuorodų svetainių, kurios ketina pasinaudoti „iTS“ pavyzdžiui. Ši svetainė rašo, kad „BB Tracker“ savo naudotojus informavo, jog „Windows 10“ rinks duomenis apie šią sistemą įdiegusių kompiuterių P2P duomenų siuntimą ir dalinsis jais su grupėmis, kovojančiomis prieš piratavimą. Tiesa, kol kas nežinoma, apie kokią konkrečiai operacinės sistemos funkciją kalba persigandę piratavimo šalininkai.
Ir panašu, kad šių žmonių baiminimasis dėl trukdymo jų įprastai veiklai prisidengiant pasipiktinimu dėl „Windows 10“ privatumo pažeidimų yra tik iki dramblio dydžio išpūsta musė. Žinoma, pagrindo tam yra: „Windows 10“ iš tiesų renka nemažai duomenų ir šiuos veiksmus sustabdyti nėra labai paprasta: net tada, kai vartotojas pasirenka paranojiškai privačius nustatymus, drausdamas bet kokių duomenų siuntimą į „Microsoft“ bei kompiuterį minimaliai integruoja su interneto paslaugomis, panašu, kad kažkoks bendravimas su „Microsoft“ serveriais vis dar vyksta. Esama ir pagrįstos baimės dėl to, kokia tiksliai informacija yra siunčiama JAV korporacijai.
Tačiau ta pagrįsta baimė jokiu būdu nesiekia „Microsoft“ kopijuoja visą jūsų diskinio kaupiklio turinį“ lygio. Duomenys kopijuojami subtiliau ir susirūpinimas turėtų kilti tik dėl tokių dalykų, kaip „siunčiamos užklausos su unikaliu identifikavimo kodu, kuris leidžia susieti kai kurias interneto paieškas ir veiklą internete“.
Tiesa, čia ribos nėra aiškiai apibrėžtos ir kol kas neaišku, kokia yra tokių duomenų įtaka tam, ką mes matome ekrane ar ką apie mus gali sužinoti į kitą ekraną anoje Atlanto pusėje žiūrintys žmonės, tačiau veikiausiai tokie duomenys „Microsoft“ reikalingi tam, kad savo klientams perduotų informaciją, kuri leistų rodyti reklamas, pritaikytas specifiškai tam tikram vartotojui. Ir reklamos pritaikymui gali būti pritaikyti netgi paieškos terminai, įrašyti „vietinės“ „Windows 10“ paieškos laukelyje. Tokiu būdu riba tarp to, kas daroma internete ir ne internete tarytum išnyksta. O tai, savaime suprantama, kai kuriems žmonėms kelia susirūpinimą.
Internetinės duomenų saugyklos – tokios, kaip pačių „Microsoft“ „OneDrive“ arba „Google Drive“ kelia susirūpinimą dėl duomenų, saugomų internete analizavimo. Pavyzdžiui, abiejose šiose paslaugose egzistuoja algoritmai, bandantys aptikti vartotojo išsaugotą turinį, susijusį su vaikų pornografija. Be to, elektroninio pašto paslaugų teikėjų tarnybinėse stotyse saugomi elektroniniai laiškai gali būti peržiūrėti valstybinių teisėsaugos institucijų ar net interneto paslaugos teikėjų.
Susirūpinimas dėl tokių dalykų taip pat savaime suprantamas. Kai kurie žmonės sutiks, kad tai yra sąžininga kaina už didesnį operacinės sistemos funkcionalumą ir saugumą, o kai kurie manys, šie veiksmai smarkiai peržengia operacinėms sistemoms leistinų dalykų ribas. Tokių žmonių dvejones veikiausiai padėtų išspręsti aiškiau pateikiama galimybė savo privatumą saugoti iki paranojos ribos. Pavyzdžiui, sukuriant mygtuką, kuris leistų persijunginėti tarp „visiškos debesinės ir interneto paslaugų integracijos“ ir „jokių debesinių ir interneto ryšių, išskyrus atnaujinimų paiešką vartotojo pageidavimu“.
Bet kokiu atveju, anot arstechnica.com, įtarinėjimas, kad „Microsoft“ dėl kažkokių priežasčių turėtų rūpėti, kokie piratiniai filmai ar žaidimai yra atsiųsti į vartotojo kompiuterį per „Bit Torrent“ nuorodas, yra absurdiškas. Logiškai mąstant, žala, kurią „Microsoft“ patirtų už tokį kišimąsi į asmeninius žmonių reikalus, būtų nepalyginamai didesnė už bet kokią nutuokiamą naudą.
Viena yra rinkti duomenis, leidžiančius „Microsoft“ geriau suprasti, kaip naudojama „Windows“ sistema siekiant žmonėms pateikti tikslesnę informaciją apie juos dominančius žmones, vietas ar įvykius. Visai kas kita – kištis į žmonių privačius reikalus vien tam, kad kokios nors kovos su piratavimu organizacijos turėtų galimybę su kuo nors pasipešti. Tai jau yra paranoja, nesusijusi su jokiais realiais klausimais dėl „Windows 10“ (ar bet kurios kitos operacinės sistemos) ir asmens privatumo susikirtimų.
