Pataria tiesiog trinti
Elektroniniu paštu ar telefonu siunčiamas brukalas (arba dar vadinamas „spamas“) – nepageidaujamas reklaminis laiškas. Tokie laiškai siunčiami negavus vartotojo sutikimo. Jie užkemša mūsų ar mūsų įmonės paštą, augina interneto paslaugų kainą, atima brangų laiką, kurį esame priversti skirti, tvarkydami savo pašto dėžutes. Tačiau blogiausia, ką gauname kartu su brukalais. Kartu su šiais nepageidaujamais laiškais plinta virusai, kyla rizika nutekinti vartotojo asmeninius duomenis ar prarasti pinigus, rašoma pranešime spaudai.
Anot bendrovės „Synergy Consulting“ vadovo Tyrūno Jokubausko, į nepageidaujamus reklaminius laiškus, arba brukalus, žmonės reaguoja įvairiai. Vieni tuos laiškus tiesiog trina, o kiti bando atsisakyti prenumeratos (angl. „unsubscribe“). Pastarasis veiksmas laikytinas pavojingu.
„Bandyti atsisakyti prenumeratos šiuo atveju yra klaida. Pirmiausia, brukalų siuntėjai nežino, kurie elektroninio pašto adresai yra tikri. Todėl paspaudęs „unsubscribe“ tu išsiduodi, kad esi tikras, gyvas žmogus. Dėl to savo pašto dėžutėje gali sulaukti tik dar daugiau brukalų. Todėl tokius laiškus geriau nieko nelaukus, neskaičius tiesiog ištrinti“, – sakė T. Jokubauskas. Pasak jo, šis patarimas negalioja tais atvejais, kai žinai, kad reklaminį laišką gavai iš žinomo šaltinio, pavyzdžiui, elektroninės parduotuvės, kurioje neseniai ką nors pirkai. Tokiu atveju atsisakyti nepageidaujamų laiškų yra saugu.
Siūlo nepatikimus produktus
T. Jokubauskas taip pat prisipažino nesusigundąs brukaluose siūlomais produktais – tokie jam atrodo įtartini: „Brukalai nėra legalus informacijos skleidimo būdas. Todėl menkai tikėtina, kad brukalų paslaugas perkančios įmonės vykdo etišką verslą ir jų produktai visiškai patikimi“.
Patraukus reklaminis brukalas, anot T. Jokubausko, gali jo gavėjus paskatinti paspausti ant nuorodos, kuri juos nukreips į svetainę. Čia jų kompiuteris pasigaus šnipinėjančios programos užkratą ar kurią nors kitą kenkėjišką programėlę. Dar blogiau, jei brukalo gavėjai ims atidarinėti prie jo prisegtus dokumentus. Šitaip elgdamiesi jie rimtai rizikuoja užkrėsti savo kompiuterį, išmanųjį įrenginį arba atskleisti, nutekinti kokius nors svarbius duomenis.
„Gerai dar, jei nepradės brukalo siūlomos pirkimo procedūros. Tokiu atveju kiltų pavojus, kad kažkam atskleis savo banko kreditinės kortelės duomenis“, – perspėjo T. Jokubauskas.
Brukalo auka – sutrikęs žmogus
Pasak psichologės Genovaitės Petronienės, galima būtų surasti ne vieną priežastį, kodėl žmonės sureaguoja į brukalus. Viena iš jų – ypatingos dienos, kai žmonės būna labai paveikūs, itin jautrūs, be pusiausvyros.
„Ištikus kokiai nors bėdai žmonės neretai elgiasi ne pagal įprastus savo elgesio stereotipus. Tokiu metu jie linkę pasielgti visiškai kitaip, nei jiems būdinga“, – sakė psichologė. Tokiomis išskirtinėmis dienomis žmogaus dėmesį gali patraukti laiškai, kuriame skelbiama neva jis kažką laimėjęs. „Jam staiga gali pasirodyti: o kodėl gi nepabandžius laimės, gal aš vis dėlto iš tiesų laimėjau? Gal pabandyti? Juk ir loterijos bilietus žmonės perka, nors ir išlošia toli gražu ne visi“, – aiškino G. Petronienė.
Psichologė taip pat sakė, kad reaguoti į brukalus greičiausiai būdinga tam tikro charakterio tipo žmonėms. Yra žmonių, kurie nuosekliai laikosi savo nusistatytos krypties, planų, vadovaujasi savo sprendimais. O yra charakterių, kuriems tarsi trūksta stuburo ar kuriems būdingas tam tikras vaikiškumas. Tokiems asmenims nesvarbu laikytis krypties, o kur kas įdomiau pabėgti nuo rutinos, norisi kažko neįprasto. Kartais tokie žmonės ima blaškytis, kai nori pabėgti nuo nuobodaus darbo, užduoties.
Spąstai vienišiams ir studentams
„Efektyviausia priemonė, kuri apsaugotų nuo pavojingo brukalų poveikio – švietimas. Reikia žmonėms nuolat priminti, kad į nepageidaujamus reklaminius laiškus elektroniniu paštu, grandininius laiškus, į trumpąsias žinutes iš nepažįstamų asmenų patariama nereaguoti. Geriausia juos ištrinti“, – kalbėjo T. Jokubauskas.
Taip pat patariama nesilankyti interneto svetainėse, kuriose yra daug iššokančių langų su nuorodomis, nekalbėti pokalbių svetainėse su nepažįstamais asmenimis. Kalbant su pažįstamu vardu prisistačiusiu asmeniu, pasak T. Jokubusko, patartina įsitikinti, ar jis yra tas, kuo save pateikia.
Visi šie patarimai, kaip parodė „Synergy Consulting“ neseniai atlikta apklausa, vis dar aktualūs. Į iššokančius langus su nuorodomis, kaip ir į brukalus, reaguoja daugiau kaip 15 procentų interneto vartotojų, per pokalbių programas pradeda pokalbius su nepažįstamu asmeniu – 32 procentai.
Į iššokančius langus reagavo daugiausia jauni 18–35 asmenys (daugiau kaip 46 proc. visų šios amžiaus grupės apklaustųjų). Įdomu tai, kad brukalais daugiausia susigundė apklaustieji iš studentų ir moksleivių amžiaus grupės. Tiek brukalams, tiek iššokančių langų nuorodoms daugiau dėmesio skyrė nesusituokę, vieniši asmenys, mažiau – susituokę ar gyvenantys neregistruotoje santuokoje. Brukalų ir iššokančių langų užsakovai geresnę terpę rado rajono centruose ir kaimo vietovėse nei didžiuosiuose miestuose. Apklausoje dalyvavo 1002 asmenys.
