Kokią įtaką Silicio slėnis daro JAV ir pasaulio ekonomikai?
Silicio slėnis – tai ir geografinė vieta, ir mąstymo būdas. Šis pasaulinis inovacijų centras buvo kai kurių svarbiausių pasaulio įmonių inkubatorius. Nuo kompiuterių iki informacinių technologijų, nuo biotechnologijų iki švarios energijos, Silicio slėnis (kuris, beje, yra mažesnis nei Lietuva), per pastaruosius 60 metų buvo Amerikos ekonomikos variklis. Silicio slėniui skolingas netgi Niujorkas, nes daugelis naujųjų Niujorko finansų rinkos kompanijų, skaičiuojančių apyvartą milijardais dolerių, yra įsikūrusios Silicio slėnyje. Silicio slėnio verslininkai ir įmonės įsteigė technologijų centrus Bangalore, Haiderabade, Bombėjuje, Delyje, Šendžene, Šanchajuje, Taipėjuje, Singapūre.
Silicio slėnio mąstymo būdas įkvėpė visą inovatorių kartą, kurie drąsiai svajoja, mąsto globaliai ir nebijo rizikuoti. Šiame centre nepaisoma suvaržymų, jame nėra ribų, jam negalioja socialinės normos, politiniai ir biurokratiniai varžtai ir apribojimai, jis priešinasi negatyviam mąstymui. Silicio slėnio požiūris apima progresą, naujas idėjas ir galimybes. Būtent toks mąstymo būdas įkvėpė porą jaunuolių Taline surizikuoti ir sukurti „Skype“, žaidimų kūrėjus Helsinkyje sukurti „Angry Birds“, o lietuvį verslininką – įvesti į rinką „Getjar“. Tai – užkrečiantis ir galingas mąstymo būdas, galintis įkvėpti vietinius vizionierius ir revoliucionierius pakeisti jų šalies kultūrą.
Kaip Jūs manote, kokių veiksmų ar priemonių turėtų imtis Lietuva, kad taptų stipria Europos Sąjungos šalimi? Kokią įtaką „startuolių“ ekosistema turi jaunimo įsidarbinimui ir šalies vystymuisi?
Kiekviena šalis turi atrasti būdą, kaip sukurti savo unikalią „startuolių“ ekosistemą. Daugelis šalių bandė pakartoti Silicio slėnio modelį, tačiau niekam nepavyko. Taip yra dėl to, kad sėkminga sistema turi remtis unikaliomis vietinės ekonomikos, švietimo sistemos ir kultūros savybėmis, savo stipriosiomis ir silpnosiomis pusėmis – negalima tiesiog imti ir kopijuoti tai, kas veikė Kalifornijoje. Tam, kad Lietuvoje būtų įkurta ir klestėtų „startuolių“ kultūra, šalis turi atpažinti, išvystyti ir panaudoti savo unikalias stiprybes.
Manau, kad geriausia pradėti nuo švietimo. Daugelyje Europos šalių yra nusistovėjęs tradicinis mokymo modelis, sukurtas dar XVII a. – rodos, kad paskutinį kartą jis buvo peržiūrėtas tik industrializacijos metu. Daugelis Europos universitetų yra labai specializuoti ir lėtai keičiasi. Studentai baigia studijas per visus studijų metus bendravę tik su savo kolegomis: inžinieriai – su inžinieriais, verslo studentai – su kitais verslo studentais. Taip ugdomas siauras nekūrybiškas mąstymo būdas.
Amerikoje buvo stengiamasi iš naujo atrasti išsilavinimą – diegiant daugiau tarpdisciplininių programų, kurios leidžia studentams iš visų specialybių bendradarbiauti ir mokytis vieniems iš kitų. Jei Lietuva pasistengs pertvarkyti savo švietimo modelį, atsiras daugiau inovatyvių piliečių, kurie sugebės pasiūlyti kūrybiškų sprendimų Lietuvai, Europai ir likusiam pasauliui. Tai turės didžiulę įtaką įsidarbinimui, nes daugiau kūrybiškų studentų bus įkvėpti kurti savo verslą ir galimybes.
Dėl emigracijos Lietuva prarado apie 600 tūkstančių darbingo amžiaus žmonių. Kaip galėtume sustabdyti šiuos procesus?
Man nepatinka tokia formuluotė: „Lietuva prarado darbuotojus“. Greičiau pasakyčiau: „Lietuva paskolino savo jaunus darbuotojus kitoms šalims, kad jie pasisemtų patirties“. Lietuvos išeivija yra galimybė šaliai ne tik pasimokyti iš kitų kultūrų, bet ir užmegzti ilgalaikius verslo santykius. Brazilija išleidžia milijonus dolerių tam, kad išsiųstų 100 000 studentų į viso pasaulio universitetus būtent šiam tikslui – mokytis iš kitų ir plėtoti tinklus. Studentai grįš į Braziliją užmezgę ryšius su inovatoriais, tyrėjais, įstatymų leidėjais ir rinkos lyderiais. Ateis laikas, kai jie išnaudos šiuos ryšius, kad padėtų Brazilijai sustiprinti pasaulio ekonomikos lyderio pozicijas. Lietuva galėtų pasimokyti iš Brazilijos sukurdama sąlygas jauniems lietuviams aktyviai sietis su pasauliu ir grįžti namo pritaikyti žinių. Tai apima ir koncentruotas pastangas paskatinti išvykusiuosius grįžti ir kurti tarptautines kompanijas, išnaudojant ryšius, kuriuos šie žmonės sukūrė būdami toli nuo namų.
Iš jūsų patirties, kokią konkurencinę nišą ir potencialą turi Lietuva, lyginant su kitomis ekonomikomis?
Savo kelionių metu po regioną pastebėjau, kad Rytų Europa yra žemyno inžinierių lopšys. Šiame regione atsiranda labai daug talentingų ir gerą išsilavinimą turinčių inžinierių, kurių kitiems trūksta. Be to, Lietuva yra maža, o tai leidžia šaliai būti lanksčiai ir greitai, diegiant vyriausybės reglamentus ir programas. Tai leidžia vyriausybei efektyviai formuoti pilietiškumą, remiantis unikaliomis nacionalinėmis iniciatyvomis. Šie du elementai kartu gali sėkmingai padėti sukurti tarptautinių inovacijų tinklą. Sudarydami palankią aplinką tarptautiniam bendradarbiavimui (užtikrinant išmanų, bet minimalų tyrimų, eksperimentinės plėtros ir intelektinės nuosavybės koordinavimą, kuris leistų inovacijas komercializuoti greičiau nei kituose regionuose), Lietuva gali tapti TA šalimi, kur informacinių, sveikatos apsaugos ir švaros technologijų inovacijos gali būti patikrintos ir išleistos.
Kenas Singeris skaitys pranešimą lapkričio 21–22 d. Kauno technologijos universitete (KTU) vyksiančioje tarptautinėje konferencijoje „Vietiniai centrai pasauliniame tinkle“ (angl. Local Hubs in Global Networks). Konferencijos tiesioginę transliaciją kviečiame stebėti DELFI portale lapkričio 22 d. nuo 9.45 val. iki 17 val.
