BBC praneša, kad biometriniai duomenys kaip asmens identifikavimo sistema naudojami jau gana seniai - štai Skotland Jardas pirštų atspaudus naudoja nuo 1901-ųjų metų. Bet kodėl informacinėse technologijose tiek ilgai karaliauja tekstiniai slaptažodžiai, kuriuos taip sunku įsiminti, o ir nesunku atspėti ar išgauti?
Pirštų atspaudų sensoriai egzistuoja jau seniai, ir jie sąlyginai plačiai naudojami verslo IT sektoriuje. Vis dėlto eksperimentai su senesnės kartos išmaniaisiais - kaip pavyzdžiui "Motorola Atrix 4G" - nepasiteisino: iškilo daug visokių problemų, dėl kurių ši technologija taip ir nebuvo plėtojama.
Tad kuo taps naujausias bandymas - rinkodaros triuku ar tikru naujų vėjų šaukliu?
Lemiamas momentas
Žurnalo "Planet Biometrics" redaktorius Markas Lockie mano, kad piršto atspaudų atpažinimas "iPhone 5S" - būtent naujos eros pradžia. "industrija laukė šio momento" - įsitikinęs redaktorius. "Apple" planai integruoti biometrinį atpažinimą tapo aiškūs praėjusių metų liepą, kai "Obuolio imperija" už 356 milijonus JAV dolerių nusipirko mobiliojo saugumo kompaniją "Authentec", gaminančią pirštų atspaudų sensorių mikroschemas.
Šis poelgis, beje, gerokai kilstelėjo ir kitų biometrija užsiimančių kompanijų akcijas - buvo tikimasi, kad "Apple" nusitaikys ir į dar kurią nors.
Ne panacėja
"Iš tiesų visi mes esame vaikščiojantys slaptažodžiai", - tvirtina Southamptono Universiteto profesorius Markas Nixonas, dirbantis su kibersaugumo sistemomis atpažįstančiomis vienus ar kitus žmogaus bruožus - veidą ar net eiseną.
Bet, nors biometrija ir siūlo šiuolaikiškus asmens identifikavimo būdus, tai nėra panacėja ir čia esama spąstų, įspėja profesorius.
Kompanijos, besiruošiančios įdiegti biometrinį atpažinimą, turėtų numatyti ir galimybę, kad įrenginys neatpažins tikrojo savininko ir aklinai užsiblokuos. Tai, pasak M. Lockie - pats blogiausias scenarijus - "Žmonės išmes tokį daiktą po poros savaičių".
Reikia pasiruošti viskam
Nuo drėgmės susiraukšlėję pirštai, šaltas oras, net nedidelis įsipjovimas atspaudų atpažinimo sensoriui gali sukelti rimtų iššūkių. "Apple" tikisi to išvengti itin detaliai skenuodami subepiderminius odos sluoksnius, bet technologija vis tiek gali susidurti su problemomis.
"Pirštų atspaudų skeneriai nėra tokie jau patikimi" - įsitikinęs dr. Andrew Martins iš Oksfordo universiteto kompiuterių mokslų departamento. Iš tiesu, ankstesnių bandymų metu yra pavykę suklaidinti įrenginius naudojant "guminukų" - želatininių saldainių - želatiną, o juk mes paliekame pirštų atspaudus visur, kur tik lankomės, ir juos nusikopijuoti tikrai nėra sudėtinga.
Taip pat esama ir abejonių, susijusių su privatumu. Biometriniai duomenys dažniausiai saugomi vietiniame įrenginio procesoriuje, bet tai nereiškia 100% saugumo - juk tie patys duomenys bus transliuojami ir internetu, norint "atrakinti" tą ar aną paslaugą. O po Edwardo Snowdeno atskleistų NSA ir GCHQ veiklų, daugelis gali nenorėti, kad informacija apie jų kūnus bus saugojama skaitmeniniame formate.
Žvilgsnis į ateitį
Nepaisant trūkumų, viso pasaulio technologijų kompanijos vienija pajėgas stengiantis biometrinį atpažinimą paversti internetinės prekybos standartu. FIDO (angl. Fast Identity Online) Aljansas, susidedantis iš "BlackBerry", "Google" ir "Paypal", siekia kiek įmanoma sumažinti vartotojų atpažinimo pagal slaptažodžius reikiamybę.
Ir biometrinės sistemos netrukus gali nusverti saugumo rizikas - bent jau vidurinio vartotojo atveju. "Ką iš tiesų reikia daryti, tai stengtis per medžius įžvelgti mišką ir suprasti, ką nuo ko reikia saugoti", - įsitikinęs dr. A. Martinas - "niekas netvirtina, kad biometrija yra itin saugi, bet juk tai patogus sprendimas, leidžiantis apsisaugoti, kad kas nors nusižiūrės, kokį slaptažodį suvedame."
Žvelgiant dar toliau į ateitį, galima prognozuoti kelių modulių biometrines sistemas, naudojamas vienu metu. Pavyzdžiui, kombinuotą akių rainelės, balso ir piršto atspaudų atpažinimą vienu metu. kitas metodas, kurį kuria kompanija "Bionym" - riešinė, tikrinanti dėvinčiojo širdies ritmą, kuris, sakoma, kiekvienam taip pat yra individualus.
Ketvirtasis identifikatorius
Dabartinės kibersaugumo sistemos naudoją tris identifikatorius: tai, ką jūs žinote (pavyzdžiui, savo motinos mergautinę pavardę), tai, ką jūs turite (pavyzdžiui, atpažinimo kodą, ID) ir tai, kas jūs esate (pavyzdžiui, pagal pirštų atspaudus). GPS įrenginį turintys išmanieji leidžia įvesti ketvirtąjį parametrą - tai, kur jūs esate.
Išmanusis, pastebėjęs, kad kelių nesėkmingų bandymų atrakinimo metu yra už kelių kilometrų nuo įprastos vietos, galėtų saugiai užsiblokuoti.
Bet viską sudėjus - biometrinių technologijų evoliucija kol kas vis dar yra augantis procesas. Nors Markas Lockie nusiteikęs optimistiškai: "Mobilusis pasaulis yra sritis, kuri itin sparčiai vystoma, tad tikimybė, kad biometrija pakeis tradicinius slaptažodžius - pakankamai didelė."
Vis dėlto, bent jau dar kurį laiką verta prisiminti savo pirmojo gyvūnėlio vardą.
