Sprendimą, kaip patogiai aprūpinti žmones pinigais jiems net neužsukus į bankus, pasiūlė Donas Vetcelis. Buvęs garsios kompanijos IBM darbuotojas, septintajame dešimtmetyje aktyviai domėjęsis bankininkystės technologijomis, pasiūlė bankomatuose naudoti plastikines korteles su magnetine juosta, kurioje būtų kaupiama visa kliento informacija.
Žinoma, pirmieji žingsniai buvo lėti. Daugiausia keblumų kėlė kliento identifikacija, o ir patys bankomatai dar reikalavo nemažai patobulinimų. Tačiau jie be jokios abejonės pradėjo finansinių paslaugų savitarnos ir plastikinės kortelės erą.
Šiuolaikinės mokėjimo kortelės revoliucija
Vinco Ruzo, Lietuvos banko Pinigų muziejaus specialisto, teigimu mokėjimo kortelių atsiradimas iš esmės pakeitė pinigų sampratą. „Atsiradus mokėjimo kortelei pinigai tapo visuotini – nesvarbu, kad sąskaitoje yra litai, nuvykę į Londoną kuo puikiausiai išsiverčiame prekybos centruose ar kavinėse. Taigi, mokėjimo kortelė supaprastino atsiskaitymus geografiniu aspektu“, - pasakoja V. Ruzas.
Pasak jo, mokėjimo kortelių atsiradimas tapo perversmu ir pinigų leidybos pasaulyje. „Tobulėjant mokėjimo kortelės technologijai, rinkose mažėjo grynųjų pinigų cirkuliacija, o jų leidybai reikėjo vis mažiau popieriaus ir kitų medžiagų. Be to, čia svarbus ir ekologijos aspektas. Popieriniai banknotai palyginus greitai susidėvi ir tuos, kurie jau nėra tinkami naudoti yra naikinami. Vertinant tai, kad pinigų leidyboje naudojama tam tikrų cheminių medžiagų, grynųjų pinigų mažėjimas turi teigiamos įtakos ir gamtosaugos atžvilgiu“, - sako muziejaus specialistas.
Siekiant paskatinti kuo daugiau žmonių visame pasaulyje naudotis mokėjimo kortelėmis, bankai eksperimentuoja ir su kortelės išvaizda. Vakarų šalyse bankai leidžia pačių netikėčiausių formų, grojančias ir šviečiančias, raktų pakabukus primenančias mokėjimo korteles. Tokios išskirtinio dizaino kortelės, skirtos tik atsiskaitymams prekybos taškuose, yra itin mėgstamos jaunimo.
Lietuvoje kortelės dar jaunos
Mokėjimo kortelės Lietuvoje dar neperkopė antros dešimties. Pirmąją „Visa“ kredito kortelę šalyje išdavė „Vilniaus bankas“ 1993 metais. Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, dabar jų išduota jau daugiau kaip 4 milijonai.
Pasak Lietuvos bankų asociacijos vadovo Stasio Kropo, pastaraisiais dešimtmečiais bankų išduodamos mokėjimo kortelės sparčiai tobulėjo, kito kortelių turėtojams teikiamos papildomos paslaugos, lojalumo schemos. „Dabar daugelis tiek Lietuvoje, tiek užsienyje leidžiamų mokėjimo kortelių turi papildomų galimybių, pavyzdžiui, suteikia specialias nuolaidas, apdraudžia jos savininką kelionių metu ir daug kitų. Taigi nuo pirmųjų šiuolaikinės jau tikrai toli pažengusios“, - sako S. Kropas.
Įdomus mokėjimo kortelių istorijos Lietuvoje faktas – lietuviška mokėjimo kortelė „Globus“. Ją nuo 1995 m. leido tuometinis Lietuvos taupomasis bankas. Kortele buvo galima atsiskaityti tik Lietuvoje ir Latvijoje. Per trejus metus šios kortelės turėtojų skaičius siekė daugiau kaip 23 tūkstančius. Tačiau ilgainiui, šalies bankams pradėjus siūlyti didesnę įvairovę „Visa“, „MasterCard“ ir kitų kortelių, kuriomis buvo galima atsiskaityti kur kas daugiau vietų Lietuvoje ir, svarbiausia, užsienyje, „Globus“ populiarumas ėmė mažėti. Lietuviškų kortelių išleidimas buvo sustabdytas 2001 m. pradžioje, o jų aptarnavimas - nuo 2002 m.
Dabar Lietuvoje išduodamos „Visa“, „MasterCard“, „Maestro“, „American Express“ kortelės. Visos jos –lustinės. „Lustinės kortelės magnetines pakeitė dėl kelių aspektų. Pirmiausia, luste galima saugoti daugiau informacijos apie kortelės savininką. Be to, kiekviena tokia kortele atlikta operacija turi būti patvirtinta ne parašu, o PIN kodu, todėl neteisėtų operacijų tikimybė lustinėmis kortelėmis yra itin maža“, - teigia asociacijos vadovas.
