Apie „Proxima b“ egzistavimą paskelbta 2016 metų rugpjūtį. Ši egzoplaneta nuo Žemės nutolusi 4,2 šviesmečio, sukasi Kentauro žvaigždyno žvaigždės – Kentauro Proksimos – orbitoje. Mokslininkai įsitikinę, kad ši nauja Žemės tipo planeta labai svarbus atradimas, be to, dėl sąlyginio artumo ji suteikia unikalių galimybių tolimesniems tyrinėjimams.
Naujausiam tyrimui, kurio išvadas skelbia leidinys „Astronomy and Astrophysics“, vadovavo Ekseterio universiteto mokslininkai. Savo tyrinėjimams, norėdami simuliuoti galimas sąlygas „Proxima b“, jie pritaikė vieną modelį iš britų meteorologijos tarnybos „Met Office“, kuris įprastai naudojamas analizuojant Žemės klimatą.
„Esant reikiamai atmosferai, ši planeta potencialiai yra gyvenama“, – teigia vienas iš tyrimo autorių mokslų daktaras Nathanas Mayne‘as.
Tyrimui buvo pritaikytas modelis, pavadinimu „Unified Model“. Kelis mėnesius į superkompiuterį Ekseterio universitete mokslininkai suvedinėjo duomenis ir galiausiai galėjo įvertinti, ar „Proxima b“ gali būti skysto vandens.
Kol kas apie arčiausiai Žemės esančią egzoplanetą žinoma labai nedaug. Keletas faktų: jos masė mažiausiai 1,27 Žemės masės, o skersmuo – mažiausiai 1,1 karto didesnis nei Žemės.
Kalbant apie „Proxima b“, su ja susiję ir nemažai intriguojančių klausimų. Ši M tipo raudonojo nykštukė yra žymiai tamsesnė ir vėsesnė nei tokios kaip Saulė.
Nepaisant to, naujausias tyrimas leidžia daryti išvadą, kad yra nemenka tikimybė, kad „Proxima b“ gali būti gyvenama. Svarbiausias veiksnys šiuo atveju yra planetos orbita aplink žvaigždę. Jeigu jos vertė patenka į amplitudę nuo 0,1 iki 0,35 (0 reiškia apskritimą, o 1 – begalinę parabolę), gali būti, kad planetoje tikrai yra skysto vandens ir gyvybei tinkamos temperatūros.
„Analizuojame skirtingas gyvybei tinkamas konfigūracijas“, – sako N. Mayne‘as.
Jis pabrėžė, kad jų projektas – labiau eksperimentas, o ne konkretus gyvybės galimybės įrodymas. Bet kokiu atveju, akcentuoja akademikas, jų darbas suteikia pagrindo ateities tyrimams.
Nors apie „Proxima b“ ir žinoma nedaug, mokslininkų komanda, taikydama modelį, buvo priversta pasinaudoti keliomis prielaidomis. Pavyzdžiui, buvo daroma prielaida, kad visa planeta padengta vandeniu, nors iš tikrųjų ten gali būti ir sausumos plotų.
Tyrimą vykdę mokslininkai tai pat laikėsi įsitikinimo, kad planeta turi dvi atmosferas. Pirmoji primena Žemės atmosferą, o antroji – paprastesnė, sudaryta iš azoto ir anglies dvideginio pėdsakų. Kol nebus atlikti detalesni planetos tyrimai (vienas iš jų planuojamas jau 2024 metais), daugiau apie jos atmosferą pasakyti labai sunku. Eksperimento metu buvo svarstomi du galimi planetos judėjimo modeliai.
Mokslininkų komanda džiaugiasi, kad jų taikytas metodas gali būti taikomas ir tyrinėjant kitas egzoplanetas.
