Atliekant ankstesnius tyrimus dėmesys būdavo telkiamas į elgesio, kognityvinės funkcijos ir asmenybinių ypatumų skirtumus, būdingus vienturčiams vaikams ir tiems, kurie turi brolių bei seserų.
Akivaizdu, kad vienturčiams tenka visas tėvų dėmesys, taigi, tikėtina, kad tokie vaikai gauna daugiau paskatinimų, bet, deja, netenka ankstyvų dalinimosi ir konkuravimo patirčių, rašo iflscience.com.
Čongčingo universitete atlikto ir leidinyje „Brain Imaging and Behavior“ publikuoto tyrimo autoriai siekė nustatyti, ar šie elgesio skirtumai grįsti nervų sistemos aspektais. Dar aiškintasi, ar iš tiesų vaikų smegenų struktūriniam vystymuisi turi įtakos nevienoda aplinka šeimoje.
1979-2015 m. Kinijoje taikyta vieno vaiko politika, skirta gyventojų skaičiui kontroliuoti. Dėl vykdytos politikos vienturčių vaikų šioje šalyje pastebimai padaugėjo.
Tyrime dalyvavo 250 universiteto studentų, pusė iš kurių buvo vienturčiai. Tirtos studentų smegenys, asmenybė, kūrybingumas ir intelektas, naudojant tam tikrus iš anksto pasirinktus metodus.
Atlikti tyrimai patvirtino ankstesnių tyrimų rezultatus, kad vienturtis asmuo demonstruoja geresnius rezultatus nei turintis brolių ir seserų kūrybingumo srityje, bet negali pasigirti patraukliomis asmeninėmis savybėmis, kurios būdingos brolių ir seserų turintiesiems.
Atlikti smegenų tyrimai parodė, kad smegenų dalys, siejamos su šių savybių vystymusi, struktūriškai skyrėsi vertinant į vieną ir į kitą tiriamųjų grupę patekusius studentus.
Vienturčių vaikų, pasižyminčių didesniu kūrybingumu, momeninėje skiltyje (smegenų dalyje, siejamoje su mąstymo lankstumu ir vaizduote) pilkosios medžiagos kiekis buvo didesnis. Ištyrus vienturčių vaikų, pasižyminčių mažiau išlavintomis asmenybės patrauklumo savybėmis, smegenis nustatyta, kad medialinėje prefrontalinėje žievėje (smegenų dalyje, atliekančioje svarbų vaidmenį vertinant save ir kitus) pilkosios medžiagos kiekis buvo mažesnis.
Mokslininkai tvirtina, kad skirtinga aplinka šeimoje daro poveikį struktūriniam vaiko smegenų vystymuisi, o tam tikras vaiko auklėjimas turi poveikio tam, kokiu žmogumi tampama, vertinant neurologinius aspektus.
Teigiama, kad ankstesni tyrimai jau patvirtino, kad vienturčiai vaikai dažniau pasižymi teigiamais vystymosi rezultatais, pavyzdžiui, labiau išvystytu intelektu ir kūrybingumu, o jų atspindžiu tampa pasiekimai mokykloje.
Nėra malonu pripažinti, tačiau tais atvejais, kai vienam vaikui tenka visas tėvų ir senelių dėmesys, kartais pasireiškia itin nepatrauklios asmeninės savybės: nesavarankiškumas, savanaudiškumas ir socialinis vangumas.
Vienturčiai vaikai netenka ankstyvųjų galimybių vystyti ir praktiškai taikyti socialinius įgūdžius, naudotis ir suteikti emocinę paramą bei empatiją.
