Naujausias mokslininkų atradimas nustebins dar labiau: pasirodo, tiek aštuonkojai, tiek kalmarai geba savarankiškai priiminėti genetinius sprendimus, skelbia newscientist.com.
Galvakojai – moliuskų rūšis, kuriai priklauso aštuonkojai, kalmarai ir sepijos – iš kitų išskiria tuo, kad nepaiso DNR komandų, o patys jas kuria.
Kartais jie patys koreguoja kodą, kuris perduodamas tam tikromis molekulėmis. Šio proceso metu vyksta savotiškas baltymų, kuriuos gali gaminti ląstelės, diversifikavimas, pavyksta išgauti įvairių variacijų.
Sistema galėjo lemti unikalią evoliuciją, paremtą RNA koregavimu, o ne DNR mutacijomis. Be to, ji gali būti atsakinga už sudėtingą elgseną ir intelektą, kuriuo, anot kai kurių mokslininkų, išsiskiria galvakojai.
Artima DNR pusseserė RNA naudojama perduodant programinės įrangos komandas primenančias instrukcijas iš genų į baltymų gaminimo cechus ląstelėse.
Mokslininkai nustatė, kad daugiau nei 60 proc. visų RNA įrašų kalmarų smegenyse yra perkoduoti redaguojant. Kalbant apie kitus gyvūnus, pradedant musėmis ir baigiant žmonėmis, tokio perkodavimo galimybė geriausiu atveju sudaro vos 1 proc.
Panaši situacija su RNA korekcijomis įmanoma tik trijose „protingiausiose“ galvakojų rūšyse – ši taisyklė pasitvirtino dviejų aštuonkojų ir vienos sepijos atveju.
Mokslininkai pabrėžia, kad DNR korekcijų mechanizmai galvakojuose vis dar tiriami.
„Mus domina, kada tokios schemos aktyvuojamos, ar būtinos ypatingos aplinkybės. Tai gali būti kažkas primityvaus, pavyzdžiui, temperatūros pokyčiai, gali būti ir kažkas tikrai sudėtingo, pavyzdžiui, komplikuota patirtis, tam tikra atminties forma“, – teigia „Marine Biological Laboratory“ mokslininkas amerikietis Joshua Rosenthalis.
Aštuonkojai ir kiti galvakojai išskiria ir kitomis unikaliomis savybėmis, dėl kurių ekspertai juos juokais lygina su ateiviais iš kitų planetų – ekspertus stebina jų gebėjimas, prisitaikant prie aplinkos, keisti spalvą, mėlynas kraujas ir gebėjimas matyti poliarizuotą šviesą.
