Eisena prasidėjo 14.00 val. nuo Vašingtono aikštės Vilniuje, netoli Lukiškių aikštės, iki mokslo ir žinių simbolio – Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos.
„Pasaulio mokslininkai turi pakankamai problemų, kurias reikia spręsti, tokias kaip klimato kaita, maisto trūkumas, sveikatos apsaugos problemos ir kiti iššūkiai, kurie ateina labai plačiu frontu. Tos problemos yra įvairios: nuo rimtų, iki kraštutinio obskurantizmo apraiškų, jos yra tikros ir svarbios, taip pat ir Lietuvai, nes Lietuva turi savo acto garintojų ir binto rūkytojų, mes apie juos šiandien nekalbėsime. Šiandien kalbėsime apie mokslą, kurį susirinkome švęsti, nes jo svarba yra nenuginčijama“, - sakė vienas maršo už mokslo organizacinio komiteto narių profesorius Saulius Serva.
Pasak jo, gaila, kad mokslininkai ne visada spėja visuomenei daug ir išsamiai papasakoti, kaip gyventi sveikiau, saugiau ir prasmingiau. Tačiau maršo metu mokslininkai siekia atkreipti dėmesį, kad Lietuvoje yra daug pseudo-mokslinių faktų, o supratimas apie mokslo tyrimus šimtus metų atsilieka nuo realybės.
Iškelta ir Lietuvos mokslo politikos problema.
„Ir ne pinigų kiekis mokslui yra svarbiausia, ar pati didžiausia bėda, bet tai, kad juos strateguoja kasininko mentaliteto biurokratai, kurių didžiausias patyrimas yra surinktas iš žvyrkelio asfaltavimo projektų“, - ironizavo S. Serva.
Jis vardijo tai, kas piktina mokslininkus: programa, skirta mokslininkams tobulintis, pavadinta mokslininkų kvalifikacijos programa, nors jų kvalifikacijos jau yra gana aukštos, yra keliami reikalavimai būsimoms mokslo publikacijoms, jų bendraautorius planuojant 4 metams į priekį, ir, jei planas yra neįvykdomas, už tai numatoma finansinė atsakomybė.
„Tai yra viduramžiai“, - pasipiktino S. Serva.
Ši taiki akcija yra pirmasis globalaus judėjimo, skelbiančio gyvybiškai svarbią mokslo reikšmę mūsų sveikatai, saugumui, ekonomikai ir valdymui, žingsnis.
Lietuvoje marše už mokslą dalyvavo 250-300 žmonių.
Žygį už mokslą inicijavo JAV mokslininkai, protestuodami prieš Donaldo Trumpo administracijos pasisakymus, kuriais kvestionuojami mokslo tyrimais grįsti klimato atšilimo faktai.
Akcija vienu metu vyks daugybėje JAV ir kitų šalių miestų. Šiuo metu skaičiuojama per 500 vietų, tarp kurių yra ir Vilnius.
„Tai bus „maršas už mokslą“, jame kviečiami dalyvauti visi neabejingi mokslui žmonės – ne tik mokslininkai ir tyrėjai, bet ir studentai, mokytojai – visi, kurie suvokia mokslo vertę ir pasisako už atsakingą, mokslo tyrimų paisančią bei gamtinę ir kultūrinę aplinką tausojančią politiką. Juk visi žmonės kasdien naudojasi mokslo rezultatais. Už paprastų dalykų slypi kruopštus mokslininkų darbas. Būtų puiku, jei prisijungtų verslo žmonės, bent jau tie, kurių verslo pagrindą sudaro mokslo rezultatai“, – tinklalapiui naujienos.vu.lt sakė Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorius, VU Tarybos narys Juozas Lazutka.
Akcija siekiama atkreipti dėmesį ne tik į gamtosaugos problemas, bet ir į tiksliųjų bei humanitarinių mokslų įtaką visuomenės gerovei bei demokratiniams procesams. Lietuvoje Žygis už mokslą turi ir papildomą reikšmę – aukštojo mokslo finansavimo krizės bei sisteminės pertvarkos akivaizdoje mokslo bendruomenė pasisako už mokslo finansavimo didinimą ir mokslininko profesijos prestižo atkūrimą.
Buvo kviečiami dalyvauti visi neabejingi mokslui žmonės, ne tik mokslininkai ir tyrėjai, bet ir studentai, mokytojai – visi, kurie suvokia mokslo vertę ir pasisako už atsakingą, mokslo tyrimų paisančią bei gamtinę ir kultūrinę aplinką tausojančią politiką.
