S. Goldfarbas atvyksta į renginį „Robotiada“, kur mėgins atsakyti į esminius klausimus apie Visatą. S. Goldfarbas yra fizikas, CERN pradėjęs dirbti 1988 m., baigęs studijas Mičigano universitete, JAV.
Mokslininko „darbo kabinetas“ – ATLAS eksperimentas. Ši milžiniška 7 tūkst. tonų sverianti laboratorija yra 100 m po Žeme. Tai – vienas esminių Didžiojo hadronų priešpriešinių srautų greitintuvo (LHC) taškų, kuriame įvyksta dalelių srauto susidūrimai.
- Kokia bus pagrindinė jūsų žinia Lietuvoje?
- Mokslas yra esminė ir fundamentali žmonių egzistavimo sąlyga. Dėl jo mūsų rūšis išgyveno. CERN, atlikdami eksperimentus su Didžiuoju hadronų greitintuvu, mes tyrinėjame pagrindinius materijos statybinius blokus ir jėgas, kurios valdo jų sąveiką.
Šis tyrimas mums suteiks informacijos ir idėjų, kurių reikės ateities kartoms tam, kad jos išgyventų. Ir kartu mes patirsime mokslinių atradimų iššūkius ir jaudulį. Tuo norime pasidalinti su Lietuva ir pasauliu.
- Darbas CERN, ko gero, yra artimas mokslinei fantastikai. Kokia yra jūsų kasdienybė darbe?
- Na, stebėtina, tačiau ji, ko gero, labai panaši į jūsiškę. Ateinu į darbą, išgeriu kavos, atsakau į elektroninius laiškus ir einu į susirinkimus. Tai sudaro apie 70 proc. mano dienos.
Visgi, yra keli smagūs dalykai, kuriuos mums tenka daryti kaip tyrėjams: mes skaitome vieni kitų mokslinius darbus, rašome kritiškus komentarus ir darome pataisymus; analizuojame duomenis, o tai apima programinės įrangos kūrimą ir derinimą, galimų pasekų analizę; kartais dirbame pamainomis kontroliniame kambaryje ir stebime mūsų detektorių; kartais dirbame su technine įranga ir elektronika, norėdami pataisyti dabartinį detektorių ir ruošdami naują būsimiems atnaujinimams; dalyvaujame diskusijose su savo kolegomis didžiosiose konferencijose; priimame studentus ir valdininkus, kurie atvyksta į CERN gyvai arba nuotoliniu būdu iš įvairių pasaulio šalių; ir, galiausiai, - tai yra mano mėgstamiausia dalis – dalyvaujame viešuose renginiuose, tokiuose kaip „Robotiada“ ir susitinkame su įdomiais žmonėmis pakalbėti apie mokslą ir meną, pasiskųsti dėl kvailių mūsų vyriausybėse.
- Turbūt moksle yra ne tik atradimų džiaugsmas, bet ir nesėkmių kartėlis. Kaip jį įveikiate?
- Motina gamta yra sukūrusi tiek daug neįtikėtinų dalykų atrasti, kad aš retai kada esu nusivylęs. Būtų malonu kaskart rasti naujų dalelių, kai pažvelgi į duomenis, bet aš tikrai neprieštarauju, jei reikia kasti giliau. Mes galime dirbti su Didžiuoju hadronų greitintuvu 20 metų ir neatrasti naujų esminių dalykų.
Visgi, ši kelionė yra būtina, nes ji mums padės pašalinti daug galimų teorijų ir koncentruotis į tai, kas yra nauja. Svarbu galvoti apie ilgalaikį rezultatą. Mokslas gali pareikalauti kelių kartų darbo tam, kad būtų gauti rūpimi atsakymai. Ir tai, ką mes žinome dabar kaip tiesą greičiausiai ateityje bus ištaisyta.
- Ar galite priminti pavyzdžiais, kaip CERN įžvalgos pakeitė kasdienį gyvenimą?
- Na, gal tai galėtų būti šis interviu? Spėju, kad jį internete skaitys mūsų auditorija visame pasaulyje. CERN sukurtas internetas dabar leidžia mums skaityti apie vienas kito darbo rezultatus. Tokio masto išradimai įvyksta tuomet, kai kartu dirba daug pasišventusių ir įvairiapusių tyrėjų iš viso pasaulio.
O galbūt juo galėtų būti liečiamas ekranas, kuriuo žmonės naudojasi skaitydami šį interviu savo išmaniuosiuose telefonuose ar kituose elektronikos prietaisuose? Tikiuosi, kad žmonėms nereikės atlikti Pozitronų emisijos tomografijos (PET) ar magnetinio rezonanso tyrimo šiandien, tačiau jie praverčia susirgus ar patyrus traumą. O kaip dėl protonų terapijos, kuri padeda gydyti navikus, rastus tyrimų metų? Saulės kolektoriai ant jūsų stogo?
Šie atradimai yra svarbūs, bet dar svarbiau yra žinios ir idėjos, kurios ateina kartu su mūsų vykdomu tyrimu. To neįmanoma pamatuoti, nes yra nesuvokiamai daug faktorių. Visgi, jie iš esmės veikia visas mūsų ateities kartas. Kas manė, kad studijuoti elektronus gali būti naudinga? Kaip atrodys Higsmobilis? Aš neįsivaizduoju, bet tai bus puiku!
- Ar patariate vaikams tapti mokslininkais?
- Vaikai jau yra mokslininkais. Jie stebi pasaulį aplink save, jį tyrinėja, stengiasi suprasti, ir dalinasi su mumis savo idėjomis, kaip padaryti jį geresniu. Tikrasis triukas yra padėti jiems nesustoti būti mokslininkais. Tai, deja, atsitiko daugeliui pasaulio lyderių.
Jei studentas nori tęsti mokslininko karjerą, tai yra puiku! Šis darbas yra labai smagus ir atlyginantis. Aš naujų dalykų išmokstu kiekvieną dieną. Tačiau, jei jie nori panaudoti savo natūraliai smalsius protus tam, kad prisidėtų prie kitų sričių, tai yra taip pat puiku. Svarbiausia mokėti vertinti savo priimamų asmeninių sprendimų svarbą remiantis faktais. Netikėti viskuo, ką skaitai, matai ar girdi internete, būti kritišku ir ieškoti patikimos, moksliniais šaltiniais paremtos informacijos.
Mokslininkas atvyksta į Lietuvą kovo 24–25 d. S. Goldfarbas savo paskaitoje „Non-Alternative Facts: What the LHC is teaching us about our universe“ (anglų k.) supažindins lankytojus su tuo, kaip LHC prisideda prie bandymų surasti aktualius atsakymus.
S. Goldfarbas atvyksta LRT žurnalistės Godos Raibytės kvietimu.
