Tyrimas vis dar tebėra ankstyvame etape ir mokymo įstaigos darbuotojai dar nevisiškai supranta, kam gali būti naudinga ši technologija.
Instituto intelektualių sistemų laboratorijos direktorius Dario Floreano duodamas interviu leidiniui „TechCrunch“ pripažino, kad komanda dirba ne visiškai logiškai.
Projektas išsivystė vien iš noro sukurti kažką naujo – kurdami šį mechanizmą mokslininkai iš pradžių neplanavo išspręsti kokia nors aktualią problemą.
Prieš metus absolventais ir bendraautorius Junas Shintake atėjo pas mane ir pasakė: „mes kuriame visus tuos biologinius robotus, bet biologinės sistemos yra valgomos, o mūsų – ne, – pasakojo D. Floreano. – Pamaniau, kad tai įdomu. Maistas ir robotai pasižymi visiškai kitokiais apribojimais ir savybėmis. Anksčiau nei pamąstyti apie tai, ką to pagrindu galima sugalvoti, aš nusprendžiau išsiaiškinti ar sugebėsime sujungti šias dvi sritis. Tai būtų labai įdomus išbandymas."
D. Floreano pasiūlė sąrašą valgomų robotų potencialių naudojimo atvejų, įskaitant maistą, kuris pats gali nukeliauti iš šaltos vietos į šiltesnę ir atvirkščiai, taip pat savarankiškai pasiekti žmogų ar gyvūną, kurį reikia pamaitinti. Šis metodas gali būti naudojamas ir automatiniam vaistų pristatymui.
Panašų tyrimą pernai atliko Masačiusetso technologijų institutas, kurio metu iš džiovintų kiaulių žarnų sukūrė robotą-origami, kuris įdėtas į žmogaus skrandį iš jo gali pašalinti prarytus daiktus.
Tačiau Šveicarijos federalinio technologijų instituto Lozanoje mokslininkų išradimas skiriasi tuo, kad jo mechanizmai yra visiškai suvirškinami, todėl jų nereikia pašalinti iš žmogaus kūno.
Veikiančių iš želatinos pagamintų robotų prototipų kol kas nėra, tačiau mokslininkai nusprendė susivienyti su Lozanos viešbučių valdymo mokykla tam, kad sukurtų ne tik naudingus, bet ir skanius mechanizmus.
