Planeta aplink Saulę apsisuka per 29 Žemės metus, taigi Cassini prie jos praleido maždaug pusmetį ir matė, kaip į šiaurės pusrutulį ateina pavasaris ir vasara.
Vienas iš esminių pokyčių tarp metų laikų matomas ties ašigaliais. Ypač jis aiškus nuotraukose, darytose maždaug ties lygiadieniu.
Šiaurės pusrutulyje esantis šešiakampis sūkurys labai ryškus, o pietuose – išskydęs. Greičiausiai taip yra dėl aerozolių, kurie formuojasi vasaros metu ir užstoja gilesnių atmosferos sluoksnių vaizdą.
Šiaurės pusrutulyje kol kas aerozoliai dar nesusiformavo, bet gali būti, kad kažkokius pokyčius pamatysime net per artimiausius keletą mėnesių.
Tai leistų labai gerai patikrinti šią aerozolių teoriją. Šiuo metu šiaurės pusrutulis persirito per vidurvasarį (2016 m. pabaigoje), taigi vasaros karščiai vis dar kepina šiaurės ašigalį.
Misijos pabaigoje Cassini užsiima akrobatiniais triukais – nardo šalia ir pro Saturno žiedus. Beprecedentiškai detali informacija apie jų savybes leis tirti ne tik Saturną, bet padės suprasti ir kitas žieduotas planetas, tokias kaip Uranas.
Urano žiedai aptikti visai atsitiktinai 1977-aisiais metais, vėliau juos užfiksavo pro šalį skrendantis Voyager 2. Vėliau Urano žiedai stebėti tik iš Žemės, naudojant Hablą ir panašius teleskopus. Jie atskleidė įvairius netolygumus žieduose, bet kas juos sukelia, kol kas nežinome.
Duomenys apie Saturno žiedų judėjimą ir įvairius svyravimus greičiausiai bus pritaikomi ir Urano žiedams tyrinėti.