Žurnale „Animal Behavior“ publikuoto tyrimo autorius Evanas MacLeanas kartu su kolegomis parodė, kad šunų socialinio intelekto modeliai labai panašūs į 2 metukų vaikų, kur kas panašesni nei vaikų ir šimpanzių, kurios yra vienos artimiausių giminaičių, rašo techtimes.com.
Mokslininkai įvertino 552 šunis, tarp kurių buvo įvairių veislių naminiai augintiniai, karinius sprogmenis aptikti apmokyti šunys, šunys-pagalbininkai.
Norėdami patikrinti keturkojų socialinį pažinimą, E. MacLeanas, Brianas Hare’as, Esther Hermann ir Sunilas Suchindranas naudojo žaidimu grįstus metodus, kai slepiami žaislai ir skanėstai, o jų vieta nurodoma neverbalinėmis instrukcijomis, tokiomis kaip žiūrėjimas ar rodymas tam tikra kryptimi.
Surinkti duomenys buvo palyginti su 105 dvejų metukų vaikų panašiais kognityviniais testais, taip pat 106 šimpanzių iš Afrikos laukinės gamtos rezervato.
Mokslininkai nustatė, kad šunys ir vaikai aplenkė šimpanzes komunikacijos užduotyse, kurios vertino gebėjimą sekti žmogaus žvilgsnį ar rodantį pirštą. Vis dėlto, šimpanzės geriau pasirodė atliekant užduotis, reikalaujančias erdvinio mąstymo.
Panašumai tarp šunų ir žmonių
Per pastaruosius 10 metų atliekama vis daugiau tyrimų, nagrinėjančių žmogaus psichologijos išskirtinumą. Remiantis šių tyrimų išvadomis galima teigti, kad žmones nuo kitų biologinių rūšių skiria esminiai socialinio komunikavimo įgūdžiai.
Žmonėms esminiai socialinio komunikavimo įgūdžiai vystytis pradeda apie devintą gyvenimo mėnesį.
Pasak E. MacLeano, ankstesni darbai jau akcentavo šunų ir žmonių panašumus, tačiau jis ir jo komanda siekė labiau įsigilinti į klausimą, ar egzistuoja abiems rūšims būdingas specifinis socialinis intelektas.
„Mes nustatėme, kad egzistuoja šis modelis… Mūsų darbinė hipotezė – šunims ir žmonėms kai kurie šių įgūdžių tikriausiai išvysto kaip panašių evoliucinių procesų rezultatas“, – sakė jis.
Vienas iš pastarojo tyrimo metu nustatytų panašumų paaiškinimų yra tai, kad šunys ir žmonės evoliucionavo panašiose situacijose, kur pirmenybė teikiama „draugiškiausio išlikimui“, kas reiškia, kad apdovanojamas ir naudą gauna tas, kuris demonstruoja bendradarbiaujantį socialinį elgesį.
Pasak A. MacLeano, šunų tyrinėjimas ir tai, kaip jie buvo prijaukinti, gali pasiūlyti galimų įžvalgų apie tai, kaip evoliucionavo žmogus.
Mokslininkas pridūrė, kad jų tyrimo rezultatai gali padėti tyrinėjant žmonių negalias, kurioms kaip simptomas būdingas socialinių įgūdžiu deficitas.
Gyvūnų tyrinėjimas siekiant suprasti žmogaus evoliuciją
Žvilgsnis į gyvūnus siekiant geresnio supratimo apie žmogaus evoliuciją nėra nauja idėja, tačiau tyrinėjimai su šunimis yra naujas dalykas.
Galų gale, mokslininkai dažniausiai pasikliovė žmogui artimiausiais gyvūnais, tokiais kaip gorilos, mažosios šimpanzės ar šimpanzės.
Mokslinių tyrimų dėmesys šunims gali būti naudingas dėl to, kad tokia intelekto rūšis, kuri mokslininkų nuomone yra labai svarbi žmonėms, yra socialinio pobūdžio, o būtent toks intelektas šunims itin būdingas.
„Vis dėlto, reikia tolimesnių tyrimų, kurie išsiaiškintų, ar pastebėti panašumai yra panašių psichologinių mechanizmų ir evoliucinių procesų rezultatas šuns ir žmogaus linijose“, – paaiškino mokslininkai.
