KTU Polimerų chemijos ir technologijos katedros mokslininkų komanda tiria pakuočių gamybos technologijų galimybes: siūloma jas gaminti iš celiuliozės darinių, be to, jas praturtinti aktyviomis medžiagomis, kurios padeda maistą ilgiau išlaikyti šviežią.
Tikslas - iš principo keisti požiūrį į maisto pakuotę: ją iš karto gaminti tokią, kuri, išmesta kartu su maistu, suirtų pati ir dar galėtų tapti trąša, rašoma universiteto pranešime.
„Norėjome sukurti pakuotes, kurios padėtų išlaikyti maistą šviežią, pasižymėtų antioksidacinėmis ar antibakterinėmis savybėmis, – kalbėjo KTU tyrėjas Paulius Pavelas Danilovas. - Antimikrobiniam poveikiui sukurti celiuliozės pagrindo pakuotę praturtinome sidabro jonų turinčiomis dalelėmis. Pasiekėme ir netikėtų rezultatų – sidabro jonų turinčios dalelės padidino plėvelių tampros modulį, jos tapo stipresnės.“
Nustatyta, kad sidabru praturtinta plėvelė neleidžia augti mikroorganizmams, antibakterinės savybės išlieka ilgesnį laiką.
Mokslo grupės narė, KTU chemijos inžinerijos krypties doktorantė Vesta Navikaitė-Šnipaitienė išbandė įvairių eterinių aliejų tinkamumą veikliosioms pakuotėms.
„Gvazdikėlių eterinio aliejaus komponentai efektyviai suriša laisvuosius radikalus, todėl šis aliejus tinkamas antioksidacinėmis savybėmis pasižyminčių pakuočių kūrimui. Dėl pakuotės antioksidacinio poveikio maistas ilgiau išlieka šviežias, tačiau tokios pakuotės neturi efektyvaus antimikrobinio poveikio“, – komentavo ji.
Visgi, gaminti maisto pakuotes iš celiuliozės darinių – nemenkas iššūkis. Maisto pakuotės gaminamos terminiu būdu, o šie celiuliozės dariniai nėra termoplastiški. Tačiau mokslininkai rado būdą, kaip su priedais išspręsti šią problemą.
Modifikuotos celiuliozės pakuotė gamtoje suyra maždaug per 2 metus. Jos gamyba buvo praktiškai išbandyta maistines pakuotes gaminančioje Lietuvos įmonėje.
Ateityje bus siekiama tokias bioskaidžias pakuotes įdiegti į rinką, tokiu būdu šiuo metu esamas iš sintetinių plastikų pagamintas nebioskaidžias maisto plėveles ir indelius pakeičiant gamtoje suyrančiomis ekologiškomis pakuotėmis.
Europos gyventojas per metus vidutiniškai išmeta beveik 160 kg pakuočių, kurių 19 proc. sudaro plastikas. Lietuva vis dar atsilieka nuo Europos Sąjungos rekomenduojamo atliekų perdirbimo lygio (60 proc.).
Pasaulio sveikatos organizacija informuoja, jog daugiau nei 350 tūkstančių žmonių pasaulyje kasmet miršta nuo apsinuodijimo maistu. 52 tūkst. mirčių sukelia salmonelės, 37 tūkst. – e. coli bakterija. 40 proc. apsinuodijusių maistu yra jaunesni nei penkerių.
