Erdvėlaivis „Cassini“ Žemę paliko 1997-aisiais ir 2004-aisiais priartėjo prie Saturno. Tada nuo jo atsiskyrė „Huygens“ zondas, kuris nusileido ant kito Saturno palydovo Titano paviršiaus – tai buvo pirmasis žmogaus sukurtas įtaisas, nusileidęs ant išorinės Saulės sistemos dangaus kūne, skelbima oficialioje NASA svetainėje.
Dvidešimt metų trukusi misija artėja prie pabaigos – lapkričio pabaigoje mokslininkai jį nukreipė skristi arčiau Saturno paviršiaus. Vis artėdamas „Cassini“ turi apskristi šią dujinę planetą 22 kartus, tuo pačiu tyrinėdamas jos vidinius jos žiedus bei paviršių.
Galutinis „Cassini“ misijos etapas leis mokslininkams sužinoti daugiau apie daleles ir dujų molekules, kurios sklendžia netoli Saturno žiedų. Dvidešimt savaitės trukmės praskridimų planetos orbitoje leis zondui nufotografuoti Saturno šiaurini pusrutulį bei pagrindinių planetos žiedų kraštus. Ten pat zondas iš arčiau „pamatys“ mažuosius Saturno palydovus – Janą ir Epimetėją.
„Tai yra istorinės misijos į Saturną pabaigos pradžia. Mūsų jau turimos nuotraukos bei tos, kurias dar gausime primins mums, kad dalyvavome nutrūktgalviškame ir drąsiame nuotykyje, atskleidusiame vienos iš didingiausių Saulės sistemos planetų paslaptis“, - sako Carolyn Porco, vadovaujanti mokslininkų komandai, padedančiai „Cassini“ atsiųsti Saturno vaizdus į Žemę.
Jau dabar astrofizikai gali tyrinėti paslaptingąjį milžinišką šešiakampio formos sūkurį, susiformavusį šiauriniame Saturno poliuje, taip pat „Cassini“ iš arti nufotografavo šios dujinės milžinės palydovus – Prometėją bei Hiperioną. Kai kitų metų rugsėjo viduryje zondas pradės savo paskutinę kelionę link planetos paviršiaus, mokslininkai tikisi dar gauti paskutinius duomenis apie Saturno atmosferos sudėtį ir jos magnetinį lauką.
