Į orbitą raketų daug kartų neiškelia, bet gal to ir nereikia – suborbitiniams skrydžiams rinka gali atsirasti, tereikia, kad kažkas imtų juos siūlyti už prieinamą kainą. Kol kas kompanija savo tikslu buvo paskelbusi kosminio turizmo plėtojimą – ketino pardavinėti vietas raketų kapsulėse turtingiems turistams.
Tačiau vis dažniau pasigirsta kalbos ir apie tokių skrydžių pritaikymą moksliniams tyrimams. Jau atlikta keletas bandymų, kapsulėse gabenant mikrogravitacijos eksperimentus; ateityje tai galėtų tapti „Blue Origin“ pajamų šaltiniu. Vieno eksperimento skrydžio kaina galėtų būti 50-100 tūkstančių dolerių, o paruošti raketą skrydžiui būtų galima per parą – daug pigiau ir greičiau, nei „tikri“ kosminiai eksperimentai. Tiesa, kol kas neaišku, kiek susidomėjimo sulauks tokia tyrimų galimybė.
NASA praeitą savaitę išskirstė 65 milijonų dolerių grantą penkioms kompanijoms, kurios kurs įgulos kapsulių tolimoms kosminėms kelionėms dizainus. Vienas iš dizainų ateityje bus pritaikytas įrengiant įgulos kapsules, kuriomis astronautai keliaus į Marsą ir kitas vietas už Žemės orbitos ribų.
Viena iš kompanijų, gavusių šį grantą, „Lockheed Martin“, siūlo NASAi truputį pakeisti žmonių kelionės į Marsą planus. Kompanijos pasiūlymo esmė – pirmiausiai pastatyti kosminę stotį Marso orbitoje, kurioje žmonės galėtų gyventi ir bent metus tyrinėti planetos paviršių nuotolinio valdymo zondais. Tokie tyrimai būtų žymiai detalesni, nei įmanoma padaryti dabartiniais autonominiais aparatais, ir leistų nustatyti, ar planetoje egzistuoja gyvybė bei identifikuoti galimus pavojus astronautams. Tik tada būtų tikrai saugu leistis planetoje.
Kompanija „Deep Space Industries“ atskleidė, kaip atrodys pirmasis jos zondas. Zondo paskirtis – nuskristi iki asteroido ir jį ištyrinėti, taip nustatant, kiek jame yra kasinėjimo vertų medžiagų.
„Prospector-1“ bus nedidelis, vos 50 kilogramų masės. Išskristi jis turėtų iki dešimtmečio pabaigos. Dar anksčiau, 2017-ųjų pabaigoje, į Žemės orbitą turėtų pakilti bandomasis zondas „Prospector-X“, skirtas patikrinti „Prospector-1“ technologijoms.