DELFI kalbėjosi su „Eagle Genomics“ vadovu Anthony Finbow ir „Century Genomics“ vykdomuoju direktoriumi Karoliu Rosicku.
„Eagle Genomics“ ir „Century Genomics“ į Lietuvą ateina kaip partneriai ir kurs vienas kitą papildančius produktus. Kompanijos padavė paraišką pagal 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų priemonę „Smartinvest LT+“ ir prašo 1,8 mln. eurų.
K. Rosickas tvirtino, kad gauta parama bus panaudota moksliniams tyrimams genomikos srityje, siekiant sukurti pasaulinio lygio produktus.
„Century Genomics“ jau šią savaitę atidarė bandomąjį biurą Vilniuje, „Vilnius Tech Park“, tačiau abiejų kompanijų tolimesnės plėtros planai priklausys nuo „Smartinvest LT+“ priemonės rezultatų. Jei rezultatai bus palankūs, „Eagle Genomics“ Lietuvoje į darbą priims 20 mokslininkų, „Century Genomics“ – 10.
Kokios Lietuvos galimybės genetikos srityje? Ko čia ieško užsieniečiai ir ką veikia su jais kartu keliaujantis lietuvis, kurio adresas ant vizitinės kortelės taip pat nurodo į Londoną. Šiuos klausimus ir uždavėme pašnekovams.
Kodėl pasirinkote Lietuvą – ne Latviją ar Estiją?
Anthony Finbow: „Eagle Genomics“ yra tyrimų įmonė, dirbanti su genetiniais duomenimis. Esame įsikūrę Kembridže Jungtinėje Karalystėje, dvidešimt minučių nuo Stanstedo oro uosto, taigi susiekimas su Vilniumi yra puikus, tačiau tai – antraeilė priežastis.
Svarbiausia, kad Lietuvos mokslininkai ir specialistai yra puikiai išsilavinę ir turi žinių, kurių mums labiausiai reikia – matematikos, statistikos, bioinformatikos, genetikos, biologijos. Be to, šalies Vyriausybė rodo deramą dėmesį gyvybės mokslams ir jų ateičiai, priešingai nei Latvijoje ar Estijoje. Biotechnologijos tapo viena iš kertinių sričių Lietuvos inovacijų strategijoje, paskelbtoje šiais metais.
Be to, aš pats asmeniškai esu pažįstamas su Lietuva: prieš 17 m. kaip investicijų bankininkas prisidėjau prie Lietuvos pramonės privatizavimo. Mano darbo su Lietuvos inžinieriais ir mokslininkais patirtis yra labai pozityvi. Dar nuo senų laikų jaučiu, kad tai yra labai įdomi vieta. Tiesą sakant, tas jausmas, praleidus keletą dienų čia, tik padidėjo.
Šiuo metu bendraujame su Vilniaus universiteto mokslininkais ir gali būti, kad susiesime savo ateitį su nauju Jungtiniu gyvybės mokslų centru. Tiesą sakant, galimybė bendrauti su Kauno technologijos universitetu taip pat išlieka.
– Kuriame mieste rengiatės atidaryti savo tyrimų centrą – Kaune ar Vilniuje?
Anthony Finbow: Atsakymas į šį klausimą priklauso nuo to, kuri vieta leis mums samdyti norimų kompetencijų ir žinių turinčių profesionalų ir kurioje dėl jų nebus itin didelės konkurencijos: nenorime jausti, kad kažkas mums alsuoja į nugarą ir nori pervilioti mūsų darbuotojus.
Karolis Rosickas: Mūsų tipo verslams yra svarbios tyrėjų ir mokslininkų bendruomenės. Tai – ne tik biuro įsteigimas, bet ir tapimas mokslinės ir tyrimų ekosistemos dalimi. Dėl to mūsų akys krypsta ir į Santaros slėnį Vilniuje, ir į Santakos slėnį Kaune.
Panašu, kad Vilnius labiau akcentuoja gyvybės mokslus, o štai Kaune klesti duomenų mokslai, programinės įrangos kūrimas. Mūsų verslas yra šių dviejų laukų sandūroje, taigi mes norėtume surasti tarpdisciplininių specialistų, kurie patogiai jaustųsi jungdami šiuos mokslus į vieną.
– Kada galime tikėtis jūsų sprendimo ir atsikraustymo?
Anthony Finbow: Viliamės, kad visai netrukus jau turėsime labai gerų žinių. Kol kas laukiame kelių svarbių sprendimų, kurie ir lems tolesnius šio projekto įgyvendinimo planus.
– Kokia bus Lietuvos biuro pagrindinė paskirtis?
Anthony Finbow: Turėjome progos susitikti su Vilniaus universiteto gyvybės mokslų lyderiais. Nepaisant kitų jų kompetencijų, jie yra aukščiausio lygio genų redagavimo technologijų ekspertai, gerai žinomi tarptautiniu mastu. Tikime, kad jų pasiekimai – tik pati perversmo pradžia, nes vyksta daug daugiau didelį potencialą turinčių tyrimų.
Karolis Rosickas: Manau, kad labai puikus pavyzdys, kuriuo čia galėtume pasiremti, yra genų redagavimo technologijos inovacija. Tai – profesoriaus Virginijaus Šikšnio ir jo komandos, kurią sudarė penki aukščiausios klasės mokslininkai, darbas. Lietuvoje į tokius sėkmės atvejus reikėtų kreipti daugiau dėmesio ir viešinti juos ne tik šalyje, bet ir tarptautiniu lygiu.
Paraleliai šiam tyrimui vyksta labai daug kitų įdomių darbų. Pagrindinis kylantis klausimas, kaip mes galėtume komercializuoti mokslininkų darbo rezultatus. Šiuo metu neturime nė tokios kultūros, nė reikalingų procesų nustatymo, leidžiančio mokslininkams pristatyti inovacijas kasdienėje praktikoje. Pats lengviausias būdas – gauti patentus. Vertinant tai, kas vyksta Izraelyje arba Jungtinėje Karalystėje, Lietuva gali padaryti daug daugiau siekdama, kad mokslininkų darbai būtų naudingi ir įgytų vertę praktikoje, taptų verslais.
– Kaip jūs paaiškintumėte žmogui, daug neišmanančiam apie genus ir genomiką, ką jūs veikiate?
Anthony Finbow: „Eagle Genomics“ klientai yra biotechnologijų kompanijos, gaminančios vartotojų prekes, tarkime dezodorantus ar dantų pastas. Kai kurios jų yra milžiniškos, bene didžiausios pasaulyje, pavyzdžiui, „Procter&Gamble“ ar „Unilever“. Jos tobulina savo produktus naudodamosi genomikos mokslo tyrimų metu gautais duomenimis: šioms kompanijoms būtina suprasti, kaip gyvena ir kaip veikia biologinė įvairovė mūsų kūnuose, tarkime, pažastyse. Tai jiems praverčia aiškinantis, ar produktai skatina ar kaip tik naikina mikroorganizmus mūsų kūnuose. Paskutiniu metu galime matyti vis daugiau tyrimų, kuriuose atrandama, kad sveika žmogaus mikrobiologijos būklė nulemia žmogaus sveikatą, o naikinama bakterinė terpė gali turėti neigiamų pasekmių žmogaus sveikatai.
Taip pat mes dirbame su farmacijos ir biotechnologijų kompanijomis, kuriančiomis vaistus ar terapijas, padedame bendrovėms suprasti, kaip geriausiai išnaudoti genomikos duomenis.
Ir nors paskutinius keletą metų dėl genetinių duomenų panaudojimo kyla labai daug diskusijų, aišku yra viena: šių duomenų gavimui, atrankai ir apdorojimui buvo skiriama per mažai dėmesio. Daug plačiau reikėtų nagrinėti ir apie ligų simptomus surinktus duomenims, pacientų fenotipinius ir genetinius duomenis. Panašu, kad visos šios informacijos sudėjimas į vieną vietą ir analizė leistų greičiau pristatyti į rinką vaistus.
Kasmet vaistų tyrimams ir kūrimui išleidžiama apie 45 milijardai dolerių. Skaičiai stulbina, nes per paskutinius 10 m. jis išaugo dvigubai – nuo 22 mlrd. dolerių. Tačiau vaistų, išleidžiamų per metus, skaičius sumažėjo perpus. Pagrindinė vaistų kūrimo kompanijų problema yra ta, kad daugelis jų negali ir nemoka išnaudoti genomikos duomenų. Padėtis pasikeistų, jei jos sužinotų ir gautų įrankius, kuriais remdamosi galėtų naudotis genomikos duomenimis.
Karolis Rosickas: Paskutiniu metu labai daug kalbama apie genetikos revoliuciją ir sakoma, kad tai yra sritis, šiuo metu išgyvenanti savo struktūrinį kilimą. To priežastis – sumažėję genų sekosekos (angl. k. sequencing) kaštai. Tai reiškia, kad dabar ši mokslinių tyrimų sritis gali būti taikoma daug aktyviau ir daug plačiau nei anksčiau.
Esame įsitikinę, kad genų sekoseka taps natūralia sveikatos sistemos dalimi: tarkime, genai bus nuskaitomi priimant kertinius sprendimus dėl žmogaus sveikatos – gydant ligas ar bandant diagnozuoti, kokios yra jų priežastys.
Genų inžineriją savo veikloje pritaikančių kompanijų yra daug, jų vis daugėja. Tarkime, mūsų kompanija visai netrukus turėtų pristatyti neinvazinius vaisiaus tyrimus, kurių metu 10 savaičių nėščia moteris jau gali patikrinti vaisių ir jo sveikatą. Tai – revoliucinis tyrimas, nes jį vykdant reikia paimti tik motinos kraujo, kuriame yra ir vaisiaus DNR. Pagal DNR galima nustatyti, ar vaisiaus chromosomos yra nepažeistos, ar nėra pakitusios. Tokio pobūdžio testai išsivysčiusiose šalyse, tokiose kaip Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV), jau prigiję medicinos praktikoje ir kuo toliau, tuo dažniau pakeičia senesnes technologijas, nes yra daug tikslesni. Greitai jų platesnio panaudojimo sulauksime ir Lietuvoje.
Tai pritaikoma ne tik nėštumo ir vaisiaus tyrimų atveju, bet ir vėžio prevencijai. Laiku nustatyta diagnozė gali pakeisti žmogaus likimą.
– Panašu, kad dirbate su asmeniniais duomenimis, kuriems paplitus žmogus gali labai smarkiai nukentėti. Kiek šioje srityje yra svarbus ir kiek galimas išlaikyti privatumas?
Anthony Finbow: Duomenų apsauga yra pagrindinis ir daug iššūkių keliantis dalykas. Rizika, kad duomenys gali būti pavogti, išliks visada, išskyrus tuos atvejus, kai mes turėsime visiškai mechanizuotą ir automatizuotą metodą apdoroti duomenims.
Mūsų produktuose yra galimybė pateikti duomenis anonimiškai, o tai reiškia saugiai. Tik užšifruotus duomenis naudojame savo tyrimams ar dalinamės jais su kitomis kompanijomis, centrais. Tapatybės apsauga – yra viena svarbiausių sąlygų sėkmingam verslui šiame sektoriuje sukurti.
Karolis Rosickas: Apie šią problemą diskutuoja ne tik vartotojai, pacientai, industriją reguliuojančios institucijos, bet ir mokslininkų bendruomenė, nes genomikoje labai sunku išlaikyti duomenų privatumą. Panašu, kad visuomenė jau jaučiasi kiek patogiau, dalindamasi savo asmeniniais duomenimis su verslo kompanijomis. Tarkime, jei kas prieš dešimt metų būtų pasakęs, kad „Google“ žinos, kur mes einame ir ką mes veikiame, daugelis žmonių būtų ne juokais išsigandę. Dabar mes pasitikime arba bandome pasitikėti kompanija, kuri tvirtina, kad šie duomenys nėra naudojami blogais tikslais. Panašiai nutiks ir su genomika: šiuo metu tai atrodo gana baisiai, tačiau po 10 ar 15 metų mes jau būsime pripratę prie minties.
Anthony Finbow: Kai kuriais atvejais žmonės gąsdinasi, tačiau tuo pačiu metu labai lengvai pateikia savo seilių pavyzdžius tokioms kompanijoms kaip „23andme“ ar „Ancestry.com“. Šios kompanijos, ištyrusios mėginius, gali pateikti informacijos apie žmogaus sveikatą, ligų tikimybę ir genetinį palikimą. Galima būtų pasakyti, kad šie tyrimai progresuoja labai sparčiai ir jau artimoje ateityje vartotojai bei pacientai pajaus realią naudą.
– Gal galėtumėte papasakoti apie savo sugalvotą produktą, kurį kuriate su IBM?
Karolis Rosickas: Mes norime sujungti biologiją, programinės įrangos kūrimą ir duomenų mokslus, kurdami efektyvius genetinių duomenų analizės ir panaudojimo būdus. Naudodamiesi IBM kurta „Watson“ kognityviosios kompiuterijos platforma, mes kartu su IBM kuriame kalbantį virtualų daktarą-asistentą. Jis padės vartotojams, pacientams ir genetikams automatizuotai interpretuoti genetinius duomenis ir duos patarimus natūralia kalba. Norime padėti vartotojams ir suteikti jiems prieigą prie informacijos, padėti apsispręsti, kokius tyrimus, gydymą ar net vaistus rinktis. Šį produktą norėtume susieti su genetine ir fenotipine vartotojo informacija, nes kuo toliau, tuo dažniau ji bus naudojama pacientų gydymui.
