Jų demonstruoto aparato kybojimas ore yra pagrįstas prieštaringai vertinamu Biefeldo-Browno efektu, kuris, šių Rusijos mokslininkų teigimu, bet kokiam objektui suteikia gebėjimą levituoti naudojant elektros energiją. Anot skraidančio aparato kūrėjų, tuo pačiu principu veikia ir NSO. Jie tvirtina, kad Beifeldo-Browno efektas buvo atrastas dar 1929 metais, tačiau ilgą laiką buvo įslaptintas JAV.

Didelių užmojų neslėpęs Biefeldo-Browno efekto tyrimų jaunimo laboratorijos vadovas Michailas Lavrijenka žiniasklaidai sakė: „Šis atradimas suteikia mums galimybę kurti radikaliai naujus transporto priemonių tipus. Geriausia skraidyklės konfigūracija yra diskas – tai yra manevringa ir tvirta struktūra. Naujojo amžiaus skraidantis aparatas galės būti bet kokio dydžio, iki šimtų kilometrų ilgio. Ir jame galės tilpti kolosalus krovinių kiekis – pavyzdžiui, visa planetos populiacija“.

Skraidančio aparato varikliams energiją teikia ne degantis kuras, o elektra. Anot mokslininkų, toks variklis kelionę į Marsą galėtų sutrumpinti nuo metų iki vieno mėnesio.

„Asimetrinis kondensatorius paleidus didelės įtampos srovę sukuria keliamąją galią – tokiu pačiu principu veikia NSO varikliai. Tokiai skraidyklei veikti kuras nereikalingas – tik elektra. Mūsų skaičiavimais, iki Marso ji galėtų nuskristi per mėnesį, kai dabar tokia kelionė trunka apie metus“, – sakė skraidyklę sukūrusios laboratorijos mokslininkas Emilis Biktaševas.

Mokslininkai tikina, kad jau artimiausioje ateityje tokios skraidyklės iš iš prototipo fazės bus perkeltos į masinę gamybą – esą, susidomėjimą tokiais aparatais parodė ir Rusijos Gynybos ministerijos atstovai. Mokslininkai žada, kad „rusiško NSO“ kūrimas užtruks trejus metus.

Tiesa, Rusijos mokslininkų prototipas kol kas yra tik aliuminio folijos ir plastmasinių vamzdelių konstrukcija, sverianti vos kelis gramus, o mokslinių publikacijų, aprašančių, kaip tiksliai Rusijos mokslininkai ketina didinti skraidančio aparato mastą, bent jau internete rasti nepavyko.

Už tai pavyko rasti keletą labai jau įdomių filmuotų fragmentų, atskleidžiančių E. Biktaševo požiūrį į mokslą. Šiame vaizdo įraše E. Biktaševas aiškina fizikinius tokio skraidančio aparato „veikimo principus“, pagrįstus „slapta aplinkos galia“:

O štai čia, garsiajame mokslo falsifikacijų, sąmokslo teorijų ir mistikos gerbėjų pamėgtame kanale „Ren TV“, pasakojama, kaip po klinikinės mirties E. Biktaševas pradėjo tikėti ne tik mokslu, bet ir mistinėmis svogūno jėgomis.

Panašias konstrukcijas „Youtube“ vaizdo įrašų svetainėje jau prieš kelis metus skraidino ir kiti, ne rusiškai kalbantys „mokslininkai“, „jonoskraidžiai“ yra ganėtinai populiarus vakaruose moksleivių mokslinių mugių projektas:

Be to, iš internete laisvai prieinamos informacijos galima sužinoti, kad JAV karinės ir kosminės laboratorijos ne kartą yra bandę „pakinkyti“ Biefeldo-Browno efektą, tačiau galų gale padaryta išvada, kad elektromagnetinės jėgos neturi jokio išmatuojamo ryšio su gravitacija ir objektus nuo žemės pakelia tik dėl „joninio vėjo“, todėl jokios stūmos vakuume sukurti negalėtų.

Taigi, ką reiškia toks Rusijos mokslininkų pareiškimas, pasūdytas užuominomis, kad tai yra beveik šimtmetį amerikiečių slėpta technologija? Ar svogūnų galios garbintojai iš tiesų sukūrė visą planetą pakeisiančius judėjimo principus, ar tiesiog pritrūko finansavimo iš Rusijos biudžeto?

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (389)