Vos prieš kelias dienas Čepkelių raisto pašonėjė buvo sužalotas gamtosaugininkas Linas Truska. Jis su kolega mėgino sulaikyti be leidimo rezervate spanguoliaujančius du bedarbius varėniškius. Rezultatas – šie išsikvietė pastiprinimą. Įvykio eiga – keliasdešimt metrų kelionės ant pažeidėjų automobilio kapoto, skrydis nuo jo. Pasekmės? L.Truskai lūžo koja. Su tokiais įvykiais mūsų šalies gamtą saugantys inspektoriai susiduria gana dažnai.
Prasidėjus spanguolių sezonui į Čepkelių raistą drauge su Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento gamtosauginin-kais nusprendė apsilankyti ir dienraščio L.T. žurnalistai. „Apsiaukite tinkamai. Vandens gali būti ir virš kelių“, – iš vakaro perspėjo vyrai. Tinkamos avalynės neradau, tad nusprendžiau į raistą bristi su lengvais vasariniais bateliais. Tik vėliau paaiškėjo, kad tai tinkamiausias apavas. Didžioji dalis spanguoliautojų čia avi paprasčiausius sportinius batelius ir mūvi vilnones kojines. Manosios – storos, bet anaiptol ne vilnos. Brendu. Raisto samanos liūliuoja ir po kojomis vietomis nejaučiu stabilaus pagrindo. Džinsai permirksta virš kelių. Jausmas, atvirai sakant, nekoks.
Atkaklūs spanguoliautojai
Spanguoliautojų praminta brydė vėliau baigiasi ir vandens, semiančio kojas, jau mažiau. Tačiau atvirame raiste kepina saulė, puola uodai ir kartais išgąsdina atokaitoje besikaitinančios gyvatės. Batai kliurksi, kojos šlapios, tačiau šaltis jas ima kaustyti gerokai vėliau. Miestietis – mintyse save patraukiu per dantį. „Vietiniai čia spanguoliauja net pasibaigus leidimams. Pavasarį, vos nuleidžia sniegą, jie čia vėl patraukia. Spanguolės tuomet itin saldžios, tik sunkiai vežamos“, – žiniomis apie vietinių atkak-lumą ir ištvermingumą stebino gamtosaugininkai. Dieną, kai raiste lankėsi dienraščio L.T. žurnalistai, uogautojų taip pat netrūko.
Keliasdešimt čia sutiktų žmonių spanguoles rinko turėdami leidimus, tačiau kai kurie jų uogavo pažeisdami nustatytą tvarką. „Negalima uogų rinkti su vadinamosiomis šukomis, taip pat su konservų skardinėmis“, – taisykles vardijo aplinkosaugi-ninkas Arnoldas Dabušinskas. „Pirmą kartą pamėginau su šukomis, o juk uogauju nuo vaikystės“, – teisinosi gamtosaugininkų užkluptas Vytas. Už specialų uogoms rinkti skirtą aparatą jis neva mokėjo 50 litų, vėliau teigė, kad pasiskolino. Rezultatas – gamtosaugininkai šukas konfiskavo ir skyrė 65 litų baudą.
Lyg Palangoje
Raiste sutikti uogautojai neslėpė – gyvena jie iš grybų ir uogų, todėl ir jų mergos nėra nuogos. „Už kilogramą supirkimo punkte moka nuo penkių iki šešių litų , bet aš spanguolėmis prekiauju pakelėje. Už tiek ten litrą nuperka. Kasdien surenku apie trisdešimt kilogramų. Paskaičiuokite patys“, – neslėpė raiste sutiktas kitas uogautojas Vytautas.
Pakelėje iš Varėnos dienraščio L.T. žurnalistai spanguolių stiklainį nusipirko už septynis litus. „Bloga vasara“, – sakė moterys. Anot jų, voveraitės jau baigiasi, kiti grybai kol kas nedygsta, o uogų niekas pirkti neskuba. Tačiau ir jos prasitarė visą žiemą pragyvenančios už pavasarį, vasarą ir rudenį surinktas bei parduotas gėrybes. Nusistebėjus, kad uogos brangios, pre-keivės nesutriko: „Pamėginkite patys iš raisto kelis kilometrus spanguolių maišus nešti, tuomet suprasite tikrąją jų vertę.“
Ją puikiai suvokia ir gamtosaugininkai, kas kartą klampiu raistu nubrendantys ne vieną kilometrą, neretai priversti konfiskuoti nelegaliai surinktas uogas ir patys jas iš rezervato išnešti. Besibaigiantis spanguoliavimo sezonas nieko gero nežada. Net rudenėjant į Čepkelius traukiantys kiekvieną litą skaičiuojantys uogautojai iš jo pasitraukti neketina.
