Apsipirkę tokioje parduotuvėje gyventojai rizikuoja negauti užsakytos prekės bei atskleisti sukčiams savo internetinės bankininkystės duomenis. Tokių apgavysčių žmonės gali lengvai išvengti, jei žinos, kaip atpažinti ir pasirinkti tikrą ir patikimą internetinę parduotuvę.

„Internetu prekes ar paslaugas įsigyja vis daugiau Lietuvos gyventojų ir tokiu pirkėjų aktyvumu bando pasinaudoti elektroniniai sukčiai. Klasikinis pavyzdys – žinomų gamintojų prekių siūloma įsigyti už labai žemą kainą. Susiviliojęs pasiūlymu pirkėjas lieka apgautas – prekė jo, žinoma, nepasiekia, be to, gali būti nukopijuoti atsiskaitymo kortelės arba prisijungimo prie interneto banko duomenys“, – pasakoja „Swedbank“ operacinės rizikos ekspertas Mindaugas Montvilas.

Nukopijavę prisijungimo prie interneto banko ar mokėjimo kortelės duomenis sukčiai toliau juos naudoja savo kėslams – juos parduoda ar perduoda bendrininkams arba patys apsiperka elektroninėse parduotuvėse, teigiama banko pranešime žiniasklaidai.

Pasak eksperto, bankų darbuotojai tokiais atvejais visuomet bando gyventojams padėti. „Jei žmogus į banką kreipiasi nedelsdamas, neteisėtus pavedimus mes dažnu atveju galime susekti ir padėti gyventojams susigrąžinti praprastus pinigus. Tačiau norint išvengti tokių stresinių situacijų, elektroninėse parduotuvėse apsipirkinėjantiems žmonėms visada patariame nepamiršti paprastų saugaus apsipirkimo taisyklių“, – tęsia M. Montvilas.

Parduotuvių reputacija – svarbu

Banko elektroninės saugos ekspertas sako, kad prekes ir paslaugas visuomet saugiausia pirkti geros reputacijos bei žinomose Lietuvos ir užsienio elektroninėse parduotuvėse. Taip pat būtina atidžiai tikrinti elektroninės parduotuvės internetinį adresą. Neretai fiktyvios elektroninės parduotuvės adresas nuo originalios gali skirtis tik viena ar keliomis raidėmis – atrodo panašiai kaip originalas, bet visgi tai jau klastotė.

„Jei internetinės parduotuvės pavadinimas nieko nesako, apie jį nesate nieko girdėję, pasiteiraukite draugų ar pažįstamų, panaršykite galimų pirkėjų atsiliepimų internete. Veiklos istorijos neturinčius, nežinomus pardavėjus reiktų vertinti kritiškiau“, – pataria M. Montvilas.

Nepasitikėkite abejotinais pasiūlymais

Gyventojus sukčiai dažnai bando apgauti siūlydami jiems gerai žinomas aukštos kokybės prekes už labai žemą kainą. Paprastai prisidengiama nuolaidomis ar išpardavimu. Todėl gyventojams verta atminti, jog aukštos kokybės prekių už labai žemą kainą dažniausiai nebūna. Pasak M. Montvilo, jei anoniminėje elektroninėje parduotuvėje matote panašų ypatingai viliojantį pasiūlymą, neskubėkite tuoj pat pirkti prekės, o įsitikinkite, ar tai nėra gudriai užmaskuotas sukčių jaukas.

Apsaugokite savo „elektroninę piniginę“

Ekspertas primena, jog internetinę prekybą vykdantiems asmenims ar parduotuvėms bankai dažnai suteikia „Bank link“ paslaugą, kuri mokant už pirkinį pirkėją automatiškai nukreipia į interneto banko paskyrą. Prisijungus prie jos ir suvedus asmeninius identifikavimo duomenis, svetainėje automatiškai pasirodo jau paruošta mokėjimo forma. Tai papildomas įrodymas, kad parduotuvė yra patikima ir saugi.

Internete apsiperkantys „Swedbank“ klientai savo banko mokėjimo kortelėms turi įjungti saugaus pirkimo internetu programą. „Visa“ kortelėms saugų atsiskaitymą internetu užtikrina tarptautinė saugumo programa „Verified by Visa“, o „Maestro“ ir „MasterCard“ kortelėms – „MasterCard SecureCode“.

Interneto parduotuvės, kurios dalyvauja šiose programose, išsiskiria matomais minėtų programų logotipais. Šios programos reikalauja, kad kiekvienas atsiskaitymas internetu būtų patvirtintas papildomomis autentifikavimo priemonėmis.

Galima patikrinti

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba renka informaciją apie vartotojų teisių pažeidimus ir skelbia oficialų sąrašą, kuriame pirkėjai gali pasitikrinti, ar elektroninė parduotuvė neturi skundų dėl blogo aptarnavimo, nekokybiškų prekių ar vėluojančio pristatymo.

Jei internetinėje parduotuvėje apsiperkate pirmą kartą, šiame sąraše visuomet galite patikrinti, kaip parduotuvę vertina kiti šalies gyventojai. Tikrų lietuviškų elektroninių parduotuvių duomenis taip pat galima lengvai patikrinti Juridinių asmenų registre.

Kiekvienu atveju, kai kyla įtarimų, jog susidūrėte su elektroniniais sukčiais, būtinai apie tai informuokite savo banką.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2)