Iniciatyvos „Lietuva 4.000.000“ tikslas – suvienyti visus, besijaučiančius lietuviais. Tai gali būti gyvenantys Lietuvoje, išvykusieji, besijaučiantys lietuviais dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, tai galėtų padaryti ir japonas, kuris niekada nebuvo Lietuvoje, neturi giminių lietuvių, bet mokosi lietuvių kalbos, nes ji yra viena rečiausių pasaulyje, tad dėl to jis jaučiasi lietuviu.
Už Lietuvą mažesnė Olandija, Belgija turi kelis kartus daugiau gyventojų, Lietuvą lenkia ir mažesnė Kroatija, Slovakija, Danija.
Iniciatyvą pristatęs verslininkas ir jos vadovas Raimundas Daubaras sako, kad antrinis jos poveikis galėtų būti ir didesnė migracija į Lietuvą.
„Šios iniciatyvos tikslas – keisti požiūrį į naują Lietuvos sampratą ateinančiame pasaulio kontekste, kuris ateina ir jam reikia ruoštis. Kai mes kalbėjome apie šį projektą savo komandoje, pastebėjome kad informacijos norintiems grįžti ar atvažiuoti gyventi į Lietuvą, trūksta. Buvo ir pavyzdžių: Čikagos lietuvis norėjo grįžti ir jam teko praeiti kančių kelius, kol jis susigrąžino visas savo pilietines teises“, - kalbėjo R. Daubaras.
Migracijos temą nagrinėjantis „Nordea“ vyriausias ekonomistas Žygimantas Mauricas primena Airijos pavyzdį, kuriai pavyko pasikeisti taip, kad į šalį grįžo ne tik dalis išvykusiųjų gyventojų, bet ir plūstelėjo imigrantų iš Europos.
„Manau, kad Lietuvoje reikėtų gerinti sąlygas imigracijai ir čia puikus Airijos pavyzdys: grįžtų ir emigrantai, ir atvyktų žmonių iš kitų Europos valstybių, kad Lietuva nebūtų kaip membrana, kuri tik į vieną pusę atsidaro: emigruoti galima, o imigruoti sunku“, - pastebėjo jis.
Tačiau kiek gyventojų Lietuva galėtų priimti? Ekonomistas sako, kad gerokai daugiau nei 3 ar 4 milijonus ir tai matoma pasižiūrėjus, kaip apgyvendintos kitos Europos šalys.
„Aišku, kad Lietuvoje galėtų gyventi daugiau gyventojų, Lietuva - viena rečiausiai apgyvendintų Europos valstybių. Aišku, reiktų ką nors daryti, kad visi negyventų Vilniuje, plėsti ir kitus miestus. Manau, Lietuvoje ne tik galėtų, bet ir turėtų Lietuvoje gyventi daugiau žmonių“, - kalbėjo pašnekovas.
Jis sako, kad Olandija yra beveik du kartus mažesnė už Lietuvą plotu, bet gyventojų joje – 17 mln. Belgija yra du kartus mažesnė už Lietuvą, bet ten gyvena 11 mln.
„Belgija, Olandija jau yra gana tankiai apgyvendintos, gal tai vienas ekstremumas, bet mes esame prie kito ekstremumo kai gyventojų tankumas yra vienas mažiausių. Manyčiau, su 10 mln. atrodytume vidutiniškai Europos Sąjungoje“, - sakė Ž. Mauricas.
Apie tai anksčiau DELFI yra kalbėję ir verslininkai, kurie sakė, kad imigracija jau dabar yra būdas spręsti darbo jėgos trūkumo problemą.
„Gyvenant užsienyje labai akivaizdžiai matosi, kad pasaulis labai keičiasi, žmonės migruoja, sienos tarp šalių dingo, darbintis, ypatingai jauniems ir išsilavinusiems žmonėms bet kokioje šalyje barjerų labai sumažėję ir į tai reikia reaguoti, - sakė „Avia Solutions Group“ valdybos pirmininkas Gediminas Žiemelis, - Kodėl Lietuvoje gyvena mažiau nei 3 mln. gyventojų? Todėl, kad protingos šalys siūlo darbą, savo šalių infrastruktūrą, turtingiems - mokestinio rezidentavimo infrastruktūrą ir vilioja ten gyventi. Kitaip tariant jie „vagia“ vartotojus, darbo jėgą, kurią, mūsų atveju, augino Lietuva.“
Jis sako, kad pasižiūrėjus į kitų Europos šalių plotą ir gyventojų tankį, galima lengvai nuspėti, kad Lietuvoje galėtų gyventi ir daugiau nei 10 mln.
„Jungtinės Karalystės gyventojų daugėjo nuo 57 mln., 1990 metais, iki 65 mln pernai išimtinai dėl mokestinių rezidentų ir imigrantų. O iš Lietuvos išvažiavo daugiau nei 600.000 žmonių, kai leidimus gyventi gavo tik 18.000 užsienio piliečių. Kitaip tariant „varteliai“ skirtingai nei Jungtinėje Karalystėje, JAV, Jungtiniuose arabų emyratuose atidaryti į vieną pusę“, - vardijo jis.
Pašnekovas sako, kad Lietuva pagal užsieniečių atvykimą į šalį atsilieka ir visame Europos kontekste.
„Leidimą gyventi Lietuvoje yra gavę 18.000 užsieniečių, kai Europoje - daugiau nei 3 mln. užsieniečių, tai sudaro apie 6 proc. Europos gyventojų. Bent statistiškai norint išlaikyti balansą, Lietuvoje atvykusiųjų turėtų būti apie 180.000, t. y. 10 kartų daugiau. Tačiau šiandieniniai reikalavimai yra pertekliniai, nereikalingi ir tarnybos, išduodančios leidimus gyventi Lietuvoje, net pokalbių metu atkalbinėja užsieniečius nuo tokių prašymų gauti tokius leidimus. O šie žmonės galėtų būti nešti pajamas nei „Sodros“ ar nacionaliniam biudžetams“, - kalbėjo G. Žiemelis.
Iniciatyvai pasirinko 4 mln. ne veltui
Pristatydamas iniciatyvą „Lietuva 4.000.000“ R. Daubaras yra sakęs, kad šis skaičius pasirinktas todėl, kad istoriškai šiuolaikinė Lietuva nėra turėjusi tiek gyventojų, tad tai rodo ir iniciatyvos tikslą suvienyti kur kas daugiau Lietuvai neabejingų žmonių, nei tie, kurie dabar gyvena šalyje.
Jis svarsto, kad iniciatyvos metu galėtų susiformuoti ir mentorystės programa, kai žmonės vieni kitiems padėtų spręsti grįžimo ar atvykimo į Lietuvą problemas.
„Valstybės funkcija sudaryti sąlygas žmonėms, ne tik vietos, bet ir tiems, kurie čia atvažiuoja, kad jie gerai jaustųsi, gautų darbo ir mokėtų mokesčius, tai yra daugiau ūkine funkcija. Mūsų tikslas - lietuvybės identiteto stiprinimas. Jeigu žmogui patiks vertybės, kurios čia yra deklaruojamos, jis gali norėti sakyti, kad yra lietuviu, nors čia tik dirba ar moka mokesčius. Lietuvos kultūra taptų jo kultūra“, - kaip šalį galėtų populiarinti virtuali bendruomenė paaiškino R. Daubaras.
Jis dėsto, kad pirmiausiai su žmonėmis reikia užmegzti ryšį, o tik tada prasideda kalba apie grįžimą ar atvykimą į Lietuvą.
„Iniciatyva pagrįsta branduolių principu. Jei vienas jų skleidžia žinią, kuri aktuali kitiems, ima kurtis bendruomenė. Jei į Lietuva atvažiuoja ar planuoja atvažiuoti ukrainietis ir kurią bendruomenę iš kitų čia esančių užsieniečių ar lietuvių – kodėl gi ne?“, - retoriškai klausė R. Daubaras.
Pasak jo, ši iniciatyva veiks ne tik lietuvių, bet ir ispanų, anglų, rusų kalbomis.
„Kodėl 4 mln.? Aš sakau, kad tai yra pirmas laiptelis. Lietuvoje turbūt tiek žmonių ir dar truputį daugiau galėtų ir gyventi. Bet apie tai turi galvoti Vyriausybė, nes tie, kurie čia atvažiuos, čia mokės mokesčius, vadinasi, mūsų ekonominė padėtis ir pensininkų gyvenimas gerės. Bet tai – valstybės reikalas, kokias duris atidaryti ir ką pasiūlyti, kad būtų norima atvažiuoti. Imigrantai yra reikalingi, pažiūrėkime į JAV, kur visi prezidentai migraciją iš Meksikos kritikavo, bet faktiškai žmonės vis tiek galėjo atvažiuoti“, - sakė R. Daubaras.
G. Žiemelis primena, kad JAV ir toliau planuoja turėti vis daugiau gyventojų ir yra paskelbusi, kad nors šiuo metu turi 324 mln. gyventojų, 2050 m. jų turės 402 mln.
„Turint omenyje, kad natūralus gyventojų prieaugis JAV yra 1,2 proc. per metus, didžioji dalis šio prieaugio bus imigrantai. Tai yra planiniai, gerai apgalvoti veiksmai. Manau, ir Lietuvai reikia planinių veiksmų, - sakė jis. - Jeigu JAV gali, kodėl Lietuva negali?“
G. Žiemelis sako, kad Lietuvoje situacija yra kritiška, o Lietuvos laukia liūdna ateitis.
„Situacija kritiška ne tiek dėl išlikimo – lietuviai neišnyks, jų yra ir bus įvairiose pasaulio šalyse, nes jie pageidaujami visame pasaulyje dėl savo darbštumo, tylaus būdo, gebėjimo prisitaikyti. Tačiau demografinė padėtis tragiškai paveiks nacionalinį, „Sodros“ biudžetą ir Lietuvos konkurencingumą“, - teigė jis.
Ekonomistas Ž. Mauricas sako, kad norint į Lietuvą pritraukti daugiau žmonių reikės laiko, tačiau pradėti reikia jau dabar.
Tad kas galėtų būti imigrantais Lietuvoje? Ž. Mauricas sutinka, kad daugiau jų galėtų atvykti ir iš tų šalių, iš kurių atvykstama ir dabar, tai – Ukraina, Rusija, Baltarusija, tačiau jis priduria, kad reikia atvykėlių ir iš kitų Vakarų Europos šalių.
„Vien tik iš Rytų neprivažiuos tiek daug imigrantų, o jei ir privažiuotų, iškiltų tautinio identiteto klausimas. Geriausias variantas yra kai atvažiuoja daug žmonių iš skirtingų valstybių ir jie integruojasi į visuomenę“, - kalbėjo Ž. Mauricas.
„Gal 5 milijonus gyventojų per 30 metų dar galime pasiekti ir tai būtų tik dėl imigracijos. Jei kliautumėmės vien natūraliu gyventojų prieaugiu, geriausių atvejų turėtume 3 mln. po 100 metų“, - kalbėjo Ž. Mauricas.
Tačiau šiuo metu Lietuvai turėti net ir 3 mln. gyventojų priežasčių nėra.
Gyventojų Lietuvoje nuo 2005 m. sumažėjo kiek daugiau nei 500 tūkst.: nuo 3,355 mln. iki 2,849 mln. žmonių.
Vidutiniškai per metus iš Lietuvos išvyksta apie 30 tūkst. žmonių. Jei situacija nepasikeis, numatoma, kad 2047 m. Lietuvoje teliks 1,99 mln. gyventojų, o 2080 m. - tik 1,65 mln.
Prognozuojama, kad tarp Europos Sąjungos šalių Lietuva nyks sparčiausiai.
