Lietuvoje viešėsiantis, technologijų ir inovacijų festivalyje „Login“ dalyvausiantis Irano politinis aktyvistas Shahriaras Ahy yra politikos strategas, aktyvus demokratijos procesų rėmėjas. Jis yra garsaus JAV Masačusetso technologijos instituto absolventas, Harvardo verslo mokyklos tyrėjas, Londono tarptautinio strateginių studijų instituto mokslo darbuotojas.
DELFI primena, kad iniciatyvą „Lietuva 4.000.000“ gegužės 24 d. bus pristatyta Valstybės pažinimo centre, kur šią sesiją atidarys prezidentė Dalia Grybauskaitė.
- Kartais technologijų amžius yra vadinamas individualizmo amžiumi: kaip prisitaikyti prie šios tendencijos?
- Lengva patikėti šiuo teiginiu, kai šiais laikais pamatote žmones tame pačiame kambaryje nebendraujančius, o įsmeigusius akis į savo telefonus. Tačiau mano asmenine nuomone, mes jau žengiame toliau nei individualizmas, nuo liberalaus modelio prie post-liberalizmo.
Leiskite man paaiškinti: prieš 300-400 metų dėl stipraus individo poreikio išsivaduoti iš glaudžiai susijusios priespaudos bendruomenių su baronais ir vyskupais, Švietimo amžiaus vaisiumi buvo liberalizmas, taisyklių rinkinys, galintis išlaisvinti individą. Jis ir dabar išlieka kertiniu akmeniu liberalioms demokratijoms.
Ilgą laiką buvus nepriklausomiems nuo priespaudos bendruomenių, dabar mūsų poreikiu yra ne išlaisvinti individą: ilgimasi priklausomumo. Dabar mokomasi, kaip prisijungti prie bendruomenės su panašiomis vertybėmis, o joms kurioms reikia laiko sukurti ir išplėtoti. Mes ieškome žmonių, su kuriais mus vienija panaši istorija, ir, viliamės, bendra ateitis.
Globalizacija, migracija ir žaibiška komunikacija su kuo nori, kur nori ir kada nori, sukuria vertės vakuumą, kuris gali būti užpildytas tik ilgalaikės bendruomenės – ne greitai besikeičiančio socialinio tinklo, kur skirtingi personažai ir žinutės gali pasirodyti bet kuriuo metu.
Aš tikiuosi, kad virtualios bendruomenės augs, užpildys fundamentalų poreikį ir pakeis visuomenės struktūrą – net politiką.
Tai, kas liks gana stipriai jaučiama, yra poreikis išsaugoti kultūros esmę ir jos vertybes kaip gynybos priemonė prieš vertybių neturintį pasaulį. Kai kultūros neriboja teritorija, ji gali būti išsaugojama ir praktikuojama virtualioje bendruomenėje. Dėl šios priežasties iniciatyva „Lietuva 4.000.000“ yra tokia svarbi – ne tik lietuviams, bet ir visam pasauliui kaip galimas modelis. Ji parodys, kaip teigiamas ir tolerantiškas požiūris į tautų kaimynystę gali pakeisti išstumiantį ir agresyvų nacionalizmą, kurio poveikio spektras vėl persekioja Europą.
- Kokias grėsmes bendruomenei matote šiais laikais?
- Prieš 100 metų, beveik visi paprasti žmones žinių gaudavo bendraudami su draugais ir kaimynais. Prieš 50 metų beveik kiekvienas žinias gaudavo iš kelių šaltinių. Vidutinis amerikietis, pavyzdžiui, grįždavo namo iš darbo apie 18 val. ir išklausydavo vieno iš trijų didžiųjų kanalų pagrindines žinias. Tai, kaip Walteris Cronkite'as pabaigdavo savo pristatomas žinias, formavo jo suvokimą apie dienos politinius įvykius.
Pasukime laiką iki neseniai vykusių rinkimų JAV ir Europoje. Didžioji dalis žmonių informaciją gaudavo per socialinį tinklą, iš žmonių, kurių tikslas - „patiktukai“. Gebėjimas sakyti ir girdėti tai, ko nori, gali kelti išsilaisvinimo jausmų. Tačiau be atsakingos žurnalistikos ir ekspertų įžvalgų, komunikacija tampa paviršine, temperamentinga ir gali iš esmės destabilizuoti. Autoritarinis populizmas buvo pakankamai blogai. Populizmas be priežiūros veda į anarchiją.
Prieš ketverius metus mes sakėme, kad socialinis tinklas padėjo nuversti vyriausybes ir sukurti žlugusias valstybes „Arabų pavasario metu“. Judėjimas optimistų buvo pavadintas „pavasariu“, kurie manė, kad socialiniai tinklai gali atnešti demokratiją. Kaip apgailėtinai jie klydo!
Bet šiandien mes turime žymiai didesnę problemą, kuri neapsiriboja tik besivystančiu pasauliu. Nuo JAV iki Jungtinės Karalystės, iki vientisos ir ramios demokratijos kaip Švedija, populizmas išsigimsta į netoleruojantį nacionalizmą, kuris grasina sudraskyti visuomenės struktūrą, tapusią negrįžtamai pliuralistine.
- Kokie yra pagrindiniai iššūkiai kuriant virtualią bendruomenę?
- Virtualios bendruomenės skiriasi nuo socialinių tinklų. Tai nėra tiesiog minia „virtualioje“ gatvėje, kur žmonės gali susirinkti ir išsiskirstyti, kada užsimano. Virtualios bendruomenės turi ribas, kaip klubai. Juose yra narystės ir ilgalaikių ryšių, juose yra lyderių ir hierarchija.
Tie, kurie priklauso hierarchijai, turi skirtingus vaidmenis, pavyzdžiui, kai kurie sujungia mažesnius narių pogrupius, kiti kuria naujas idėjas, treti yra ambasadoriais, skelbdami žinią apie virtualią bendruomenę. Vaidmenų gali būti ir daugiau.
Kitaip nei socialiniai tinklai, virtualios bendruomenės turi išsikelti bendrus tikslus ir vertybes. Pagrindinis iššūkis sėkmingai virtualiai bendruomenei yra lyderio gebėjimas užtikrinti augimą ir stabilumą, taip pat įkvėpti kitus praturtinti, pagilinti ir propaguoti vertybes, dėl kurių ši bendruomenė susibūrė.
S. Ahy atvyks į technologijų ir inovacijų festivalį „Login“, vyksiantį Vilniuje gegužės 24–26 dienomis.
Renginys šiemet oficialiai prasidės gegužės 24 d., Jis vyks keliose vietose: Valstybės pažinimo centre ir Vilniaus „Tech Parke“, kur 9 tūkst. kv. m ploto technologijų ir startuolių židinyje prasidės „Login Startup Fair“.
Gegužės 25–26 d. festivalis tęsis ir persikels į skirtingas miesto erdves, ten vyks tradiciniai „Login“ renginiai.
