Po oda švirkštu įleidžiamo lusto tikslai gali būti įvairūs: jis gali atstoti darbo pažymėjimą, leisti vienu rankos mostu atidarinėti duris, valdyti spausdintuvus ar nusipirkti gėrimą ir dar daugiau. Pavyzdžiui, suprogramavus tinkamai, tokiais lustais būtų galima ir susimokėti bekontakčiu būdu.
Išmėginti poodinę mikroschemą A. Rogoznyj nusprendė pernai gegužę, kai LOGIN metu jam buvo suleista speciali mikroschema. Tad kaip pavyko šį sprendimą pritaikyti Lietuvoje?
„Tiesą pasakius, pykstu ant savęs, kad neprisiruošiau rimtai užsiimti ir nesuradau programuotojų, kurie padėtų pilnai išnaudoti implanto galimybes. O galimybių yra labai daug: juo galima atidaryti biuro duris, panaudoti kaip raktą sporto klube, užprogramuoti kaip nuolaidų kortelę, netgi automobilį atrakinti įmanoma, jei tinkamai suprogramuoji, - šypteli pašnekovas. - Dažniausiai per visus metus teko žmonėms tiesiog parodyti, kaip atrodo, persiųsti savo kontaktus į jų telefoną.“
Paklaustas, ar nebuvo nerimo, kad tokia mikroschema po oda gali sukelti infekciją ar kitos žalos, jis patikina, kad šis sprendimas jam buvo žinomas ir negąsdino.
„Toks ar panašus implantas nėra didelė naujovė, panašūs sensoriai naudojami gyvūnams žymėti. Be to, aplink mus yra daug didesnių kiborgų. Kiekvienas žmogus su širdies stimuliatoriumi, klausos aparatu ir panašiai, techniškai yra kiborgas“, - primena A. Rogoznyj.
Pasak jo, šis implantas yra pakankamai mažas ir saugus, pasyvus įskiepis.
„Jo dažniausiai nefiksuoja net ir oro uosto skeneriai“, - sako pašnekovas.
Visgi, pati lusto įleidimo po oda procedūra nėra maloni, jaučiama ir kol implantas po oda prigyja.
„Kelias savaites po įšvirkštimo buvo nejauku, nes visgi tai yra svetimkūnis. Tačiau vėliau pripratau ir dabar jo nejaučiu. Tačiau atsirado įprotis pirštais „pastumdyti“ implantą“, - šypteli jis.
Implanto įleidimo vietoje liko ir nedidelis randas.
Nors gali atrodyti, kad diegtis implantą po oda be gydytojo rekomendacijos – pavojinga, užsienyje ši praktika populiarėja, nes žmonėms patogu naudoti nedidelį prietaisą kasdieniniams veiksmams atlikti. Lietuvoje kol kas tokio lusto funkcionalumas yra ribotas.
„Mano asmeninė patirtis bandant užprogramuoti tam tikras funkcijas rodo, kad pas mus dažniausiai naudojami ne tų dažnių techniniai prietaisai, todėl dažnai būna sunku juos suderinti", - apgailestauja A. Rogoznyj.
Vis tik jis neplanuoja implanto išsiimti, nors sako, kad tokia procedūra – nesudėtinga.
„Reiktų apsilankyti pas chirurgą, tačiau tai yra kelių minučių procedūra, kadangi implantas yra iškart po oda, užtenka mažo įpjovimo“, - kaip mikroschema būtų pašalinama paaiškina jis.
Pašnekovas sako, kad Lietuvoje yra ir daugiau panašius implantus turinčių žmonių: iš viso – 4.
„Visi jie buvo savanoriai susidėti implantus per tą pačią LOGIN konferenciją. Pas mus impantai vienodi. Vieni juos panaudoja daugiau, kiti mažiau“, - sakė jis.
Skaičiuojama, kad jau dabar Žemėje vaikšto apie 20 tūkst. kiborgų, t. y. žmonių, nešiojančių vienokius ar kitokius ypatingų gebėjimų suteikiančius implantus.
Šiemet LOGIN vyks gegužės 24-26 dienomis.
Renginys šiemet oficialiai prasidės gegužės 24 d., kai Vilniaus „Tech Parke“ – 9 tūkst. kv. m ploto technologijų ir startuolių židinyje – startuos LOGIN „Startup Fair“.
Gegužės 25–26 d. festivalis tęsis ir persikels į skirtingas miesto erdves, kur vyks tradiciniai LOGIN renginiai.
