Muziejus „Micropia“, kurį įrengti kainavo 10 mln. eurų (34,5 mln. litų), įsikūrė šalia Amsterdamo karališkojo zoologijos sodo „Natura Artis Magistra“, kurio direktoriui prieš 12 metų šovė mintis pademonstruoti lankytojams įvairius gyvus mikroorganizmus.
„Zoologijos sodai tradiciškai rodydavo tik mažą gamtos dalį, konkrečiai - stambesnius gyvūnus“, - direktorius Haigas Balianas sakė naujienų agentūrai AFP.
„Mūsų dienomis norime pademonstruoti mikroskopinio lygio gamtą“, - pridūrė H. Balianas, įsitikinęs, kad mikroorganizmų reikšmė mūsų kasdieniame gyvenime vis dar nėra pakankamai suvokiama, nors olandų mokslininkas Antonie van Leeuwenhoekas šiuos gyvius pirmąkart atrado dar XVII amžiuje.
Mikrobai dažnai siejami su ligomis, sukeliamos virusų, bakterijų, grybelių ir dumblių, tačiau jie taip pat būtini mūsų išgyvenimui ir atlieka vis svarbesnį vaidmenį žmonijos bei planetos ateityje, pabrėžė H.Balianas.
„Mikrobų esama visur. Taigi, reikia mikrobiologų, galinčių dirbti bet kuriame sektoriuje - pavyzdžiui, ligoninėse, maisto gamyboje, naftos pramonėje ir farmacijoje“, - aiškino jis.
Šie organizmai jau naudojami gaminti biodegalams, kurti naujiems antibiotikams ir didinti žemės ūkio kultūrų derliui.
Eksperimentai rodo, kad ateityje gali būti panaudotas milžiniškas mikroorganizmų potencialas įvairiausiose srityse, pradedant energijos gamyba, baigiant pastatų pamatų stiprinimu ir vėžio terapija.
„Jeigu mikrobiologijos mokslą paliksime žinomą tik saujelei ekspertų, susidomėjimas juo niekada neišsivystys, - aiškina H. Balianas. - Norime parodyti lankytojams, jog viskas gamtoje yra tarpusavyje susiję ir kad mikrobai yra esminė tokių ryšių dalis.“
Kiekvieno suaugusio žmogaus organizme gyvena apie 1,5 kg mikroorganizmų, o be kai kurių iš jų mes neišgyventume.
Mikrobai akyse ir bučiniuose
Didelė dalis naujojo muziejaus, kuris teigia esantis pirmasis toks pasaulyje, atrodo kaip laboratorija - jame išrikiuoti mikroskopai, prijungti prie didelių televizijos ekranų.
Lankytojai gali pažvelgti pro langą į tikrą veikiančią laboratoriją, kur mikroorganizmai yra dauginami Petri lėkštelėse ir mėgintuvėliuose.
Įžengus į liftą galima pasižiūrėti animacinį filmą, vaizduojantį, kaip kamera nusitaiko į žmogaus akį ir parodo mažytes erkutes, gyvenančias ant mūsų blakstienų. Kamera didina vaizdą, kol pasimato ant erkučių gyvenančios bakterijos, o galiausiai - bakterijose besidauginantis virusas.
Lankytojai gali stebėti mikroorganizmų dauginimąsi per trimačio vaizdo mikroskopą, specialiai sukonstruotą ir pagamintą „Micropia“ muziejui, taip pat pamatyti didelį Ebolos viruso, kurio protrūkis šiuo metu krečia Vakarų Afriką, modelį.
Mikroorganizmų skeneris akimirksniu nustatys, kiek mikrobų gyvena ant lankytojo kūno ir ant kurių jo dalių.
Drąsesnieji gali išbandyti automatą „Kiss-o-Meter“, kuris jiems pasakys, kiek mikrobų pernešama besibučiuojant poroms.
„Ar žinojote, kad jūsų burnoje gyvena 700 rūšių mikrobai? Arba 80 rūšių grybeliai ant jūsų kulnų?“ - šypsodamasis paklausė H. Balianas.
„Apsilankymas „Micropia“ visam laikui pakeis tai, kaip jūs matote pasaulį“, - pažadėjo direktorius.