„Esame mokslinių ir žmogiškųjų tyrimų kelyje, kuris veda į Marsą. Ir esame tvirtai užsibrėžę sukurti raketą bei kitas sistemas, kurios mus šiuo keliu nugabens“, - sakė NASA administratorius Charlesas Boldenas.
Pirmojo skrydžio metu SLS kels 77 tonas krovinio ir virš Žemės žemesniosios orbitos ribų iškels tuščią „Orion“ kosminį laivą. Maksimalios galios konfigūracijos SLS galės iškelti 143 tonas krovinio – tai leis vykdyti dar tolimesnius skrydžius mūsų Saulės sistemoje, pavyzdžiui, iki asteroidų ar Marso.
Sprendimas imtis raketos projektavimo priimtas po išsamaus patikrinimo, vadinamo „Esminiu apsisprendimo tašku“ (Key Decision Point C, KDP-C). Dokumentacijoje nurodyta, jog 77 tonų SLS versijos kūrimo darbai nuo 2014 m. vasario iki pirmojo skrydžio ne vėliau nei 2018 m. lapkritį kainuos 7,021 mlrd. JAV dolerių (18,384 mlrd. litų).
Kartu su raketa-nešėja bus vystomos ir „Orion“ kosminė kapsulė bei antžeminės valdymo sistemos.
„Visas programos dalis – raketos, „Orion“ ir Žemės sistemų – vystysime maksimaliu įmanomu greičiu, kad viskas būtų paruošta pirmam integruotam bandomajam skrydžiui“, - sakė NASA Tyrimų sistemų kūrimo direktorius Billas Hillas.
Michoud raketų surinkimo dirbtuvėse jau parengta visa reikalinga gamybinė įranga, taip pat ir pirmosios SLS skrydžiui reikalingos detalės. Šešiolika RS-25 variklių, kurių pakaks keturiems skrydžiams, dabar laikomi Stennis kosminių skrydžių centre.