„Tele2“: „Bitė“ savo reklamose meluoja!

Pastarosiomis dienomis televizorių žiūrintys Lietuvos gyventojai galėjo pastebėti naują mobiliojo ryšio paslaugos „Labas kontraktas“ reklamą, kurioje „Tele2“ paslaugų atsisakę ir „Labas kontraktą“ pasirašę klientai pasakoja sutaupę pasakiškas pinigų sumas. Štai Ugnė sako, kad per tris mėnesius sutaupė 70 litų, o jauna šeima – Martynas ir Monika - tikina, kad per mėnesį jų sąskaitų suma perėjus iš „Tele2“ sumažėjo 50 litų per mėnesį.

Kaip antradienį „Tele2“ biure susirinkusiems žiniasklaidos atstovams sakė šios įmonės komunikacijos vadovas Baltijos šalims Andrius Baranauskas, „Kalbame apie lyginamąją reklamą, kuri yra klaidinanti, ko mes Lietuvoje nematėme jau daug metų – tiesmukai klaidinančios reklamos. Šiuo atveju „Bitė“ atvirai meluoja“.

„Tele2“ teisės ir reguliavimo direktorius Tadas Bukauskas visiškai sutinka, kad lyginamoji reklama yra leidžiama, tačiau nurodė esminius kriterijus, kuriuos tokia reklama turi atitikti: ji neturi būti klaidinanti; joje lyginamos prekės ar paslaugos, kurios tenkina tuos pačius poreikius ar skirtos tiems patiems tikslams; joje objektyviai lyginamos viena ar daugiau esminių, tikrinamų ir būdingų prekių ar paslaugų savybių, taip pat gali būti lyginama ir kaina; ji neklaidina vartotojo dėl reklamos davėjo ir jo konkurento, taip pat reklamos davėjo ir jo konkurento prekių ar paslaugų, jų prekių ar paslaugų ženklų, firmų vardų, kitų žymenų tapatumo.

„Negalima lyginti dešros su prekių krepšeliu, kuriame yra kažkas daugiau – žuvis, sūris ir dar kas nors“, - sakė „Tele2“ teisininkas.

Po tokios įžangos „Tele2“ atstovai teigė savo duomenų bazėse atradę duomenis apie Ugnę, kuri filmavosi „Labas kontrakto“ reklamoje. Dvejus metus „Tele2“ kliente buvusi panelė iš tiesų praėjusių metų spalį pasirinko kito operatoriaus paslaugas ir perkėlė savo numerį į kitą tinklą. Kad įsitikintų, jog tai tikrai tas asmuo, „Tele2“ specialistai palygino ir Ugnės su jų duomenų bazėje nurodyta pavarde paskyrą socialiniuose tinkluose, atliko „Google“ paiešką.

Tačiau apskaičiavus sumą, kurią Ugnė sumokėjo „Tele2“ ir įvertinus minimalią sumą, kurią ji galėjo sumokėti bendrovei „Eurocom“, teikiančiai „Labas kontrakto“ paslaugą (o „Eurocom“ priklauso „Bitės“ grupei) elementarūs matematiniai veiksmai niekaip neleidžia gauti tokios sutaupytos sumos, kuria Ugnė giriasi.

„Tele2“ tikina, kad per tris pastaruosius mėnesius Ugnės bendra sąskaita buvo 80,62 Lt, tačiau iš jų po 17 Lt/mėn. sudarė mokestis už telefoną, o ne už paslaugas. Tuomet iš paslaugoms tenkančios sumos, kurią „Tele2“ per tris mėnesius sumokėjo Ugnė, lieka tik 29,62 litai.

„Labas kontraktas“ siūlo rinktis vieną iš dviejų abonentų: už 5 litus arba už 10 litų per mėnesį.

Kitaip tariant tai reiškia vieną iš trijų dalykų: arba „Labas kontrakto“ reklamos veidas „Tele2“ ryšio paslaugų ir telefono bendrą kainą lygina su „Labas kontrakto“ vien paslaugų kaina (ir tuomet lyginamoji reklama neatitinka jau minėtų teisingumo kriterijų), arba „Eurocom“ klientei sumoka už tai, kad Ugnė naudojasi jų paslaugomis, arba reklamoje sakoma netiesa.

Kilus klausimui, kad galbūt Ugnė savo sutaupytus pinigus skaičiuoja ne nuo trijų paskutinių mėnesių su „Tele2“, o nuo trijų brangiausių, A. Baranauskas tikino: „Nė vienas mėnuo nėra toks, kad būtų galima būtų suskaičiuoti 70 litų. Vidutiniškai ji mokėjo po keliolika litų – įskaitant tarptautinius skambučius, paaukojimus, taksi iškvietimus, kai skambutis kainuoja litą“.

„Tai yra klaidinanti reklama, dar žinoma žodžiu „melas“, - sakė A. Baranauskas.

„Tai yra paprasčiausias ciniškas požiūris, kuomet gaminant reklamą nėra tikrinamos faktinės aplinkybės“, - jam antrino T. Bukauskas.

„Tele2“ atstovų neįtikino ir antroji reklama, kurioje jauna šeima, Martynas ir Monika, sako, kad ankstesniam operatoriui jie bendrai sumokėdavo po maždaug po 80 litų per mėnesį, o perėjus prie „Labas kontrakto“ jų sąskaitų suma sumažėjo iki maždaug 30 litų per mėnesį.

„Per dvejus metus tokio dydžio sąskaitos pas tą šeimą nebuvo, visos buvo mažesnės“, - sakė T. Bukauskas.

„Bitės“ atstovė spaudai Rūta Latinytė teigė, jog reklamoje filmavosi tie žmonės, kurie, „Spinter tyrimams“ atliekant apklausą, pažymėjo, jog sutiktų joje filmuotis. Apklausoje iš viso dalyvavo 506 žmonės, 83 procentai jų teigė sutaupę perėjus iš „Tele2“ į „Labas kontraktą“.

Vartotojų nuomonių tyrimais, kurie teigia, kad naudojantis išankstinio apmokėjimo paslauga „Pildyk“ jie sutaupo, remiasi ir „Tele2“ - paskutinį tyrimą gegužės mėnesį atliko bendrovė RAIT.

Mūsų veiksmai susidės iš dviejų dalių. Vienas jau yra įvykęs. Vakar Lietuvos Respublikos Konkurencijos taryba gavo mūsų oficialų kreipimąsi, kuriame mes išdėstėme aplinkybes ir paprašėme naudotis Konkurencijos tarybos teikiama priemone – pareikalauti laikinai sustabdyti reklamą, kurioje bent jau akivaizdžiai faktai yra melagingi. Tikėtina, kad teisinių priemonių bus ir daugiau. Kita priemonė, kurią, tikėtina, irgi realizuosime – Visuomenės informavimo įstatyme numatyta teisė į repliką“, - aiškino T. Bukauskas.

Pasivaideno ir „Mėslitos“ direktorius

„Tele2“ biure vykusioje konferencijoje netikėtai apsilankė ir visose „Labas kontrakto“ reklamose matomas aktorius Kristijonas Bartoševičius, visuomenėje labiau žinomas kaip „Mėslitos“ direktorius Saulius Poška.

Nors S. Poškos personažui įprasta elgtis triukšmingai ir išsišokančiai, situacijos išaiškinime jis ramiai sėdėjo ir netarė nė žodžio.

„Eurocom“ vadovas: ne sumos dydyje esmė

DELFI atsiųstame komentare „Bitei“ priklausančios bendrovės „Eurocom“ direktorius Aurimas Kapočius rašo: „UAB „Eurocom“ priklausančioje „Labas kontraktas“ reklamoje filmavosi tikri „Labas kontraktas“ klientai, kurie dalinosi savo patirtimi. Autentiškų interviu metu reklamose savo nuomone ir įspūdžiais dalijosi buvę „Tele2“ klientai, kurie šiuo metu naudojasi „Labas kontraktu“. Savo pasisakymais jie pateikė – noriu pabrėžti – savo nuomonę, kurie atspindėjo bendrą rinkos tendenciją, kuri ir buvo pagrindinė šios reklaminės kampanijos žinutė.

Interviu filmuoti klientai buvo įspėti, kad turi sakyti teisingą informaciją ir žinojo apie šią savo pareigą ir atsakomybę. Prieš filmavimą kalbėjomės su tais žmonėmis, kiek ir kokiomis paslaugomis jie naudojosi. Norėjome, kad reklamoje kalbantys žmonės atspindėtų bendrą tendenciją ir jų pasakojimai neklaidintų. Iš tiesų nemažai klientų tiek daug sutaupė dėl to, jog iki šiol turėjo terminuotas sutartis, todėl ilgą laiką būdavo priversti permokėti.

Mūsų klientė pateikė savo asmeninę nuomonę, kiek ji šiuo metu sutaupo, besinaudodama „Labas kontraktu“. Galų gale pats sumos dydis yra ne pats svarbiausias rodiklis – už mažesnę kainą mes savo naujiesiems klientams pasiūlome daugiau, taip pat jų neįpareigojame terminuotomis sutartimis. Tai reiškia, kad klientai gali bet kada pasirinkti jiems priimtiniausią pasiūlymą.

Galiausiai, svarbu paminėti, kad „Tele2” neturi teisės paviešinti savo buvusios klientės asmens duomenų ir sąskaitų dydžių be jos sutikimo, tai yra labai grubus žmogaus privatumo pažeidimas ir parodo, kad „Tele2” klientai nėra saugūs“.

Į kaltinimus dėl asmens duomenų privatumo nesaugojimo, „Tele2” teisininkai atsako: „Kiekvienas asmuo pats nustato savo privatumo ribas. Kadangi p. Ugnė per visuomenės informavimo priemones pati nušvietė faktus apie savo privatų gyvenimą, jos teisių negali pažeisti tolesnis „Tele2“ domėjimasis jos išsakytos informacijos apie privatų gyvenimą teisingumu. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas ginčus, susijusius su asmens privatumo apsauga, taip pat yra pažymėjęs, kad jeigu asmens privataus gyvenimo faktų, nuotraukos publikavimą pateisina viešasis interesas, asmens sutikimas nereikalingas. Šiuo atveju viešasis interesas akivaizdus, jeigu aptariama „labas kontrakto“ reklama klaidinama didelė dalis vartotojų. Todėl nėra pagrindo teigti, kad p. Ugnės teisė į privatų gyvenimą yra pažeista”.

Sušlubavo atmintis?

Su „Labas kontrakto“ reklamos heroje Ugne pakartotinai susisiekusi „Bitės“ atstovė spaudai Rūta Latinytė DELFI informavo, kad jos pačios teigimu, už „Tele2“ paslaugas ji yra mokėjusi 48, 50, 63 ir daugiau litų per mėnesį: „Atsiklausę „Labas kontraktas“ klientės Ugnės leidimo, galime informuoti, kad tarp jos mokėtų sąskaitų pakankamai dažna situacija, kuomet ji mokėdavo nemažas sumas – pvz. 48, 50, 63 ir daugiau litų per mėnesį. Tad jos susidarytas įspūdis apie tai, kad mergina per tris mėnesius sutaupė beveik 70 litų yra teisingas ir neklaidina.“

Pasitikslinus, kokios buvo tikros šios klientės mokėtos sumos per pastaruosius dvejus metus, „Tele2“ atstovas Andrius Baranauskas informavo: 2013 metų pirmoje pusėje buvo trys mėnesiai, kuomet sumos iš tiesų buvo nemažos – vieną mėnesį sąskaita iš tiesų buvo 50 litų, tačiau iš jų 17 buvo mokestis už telefoną, o dar 6 litai – už mokamas trečiųjų šalių paslaugas. Kitaip tariant, „Tele2“ už paslaugas iš šios klientės gavo 27 litus. Antras pagal brangumą mėnuo Ugnei kainavo 47,7 litus, tačiau iš jų vėl reikia atimti 17 litų įrangos mokesčio ir 11,2 lito už trečiųjų šalių paslaugas, todėl operatoriui už paslaugas sumokėta 11,2 lito. Trečias mėnuo buvo išskirtinis – tą mėnesį „Tele2“ už suteiktas paslaugas iš Ugnės gavo iš tiesų daug, 29 litus, nors bendra sąskaita su įrangos mokesčiu buvo 46 litai. A. Baranausko teigimu, vidutinis Ugnės sąskaitos už paslaugas dydis per dvejus metus buvo 16 litų.

Vėl atliekame matematinius veiksmus: susumavus tris pačius brangiausius mėnesius, Ugnė už „Tele2“ paslaugas sumokėjo 67,2 lito. Minimali „Labas kontrakto“ kaina per tris mėnesius – 15 litų. Skirtumas – 52 litai.

O prie galimų pateisinimų, dėl ko Ugnė skelbiasi per tris mėnesius sutaupiusi 70 litų, veikiausiai galima pridurti dar vieną priežastį – kad merginos atmintis sušlubavo ir ji nuoširdžiai nusprendė, jog mokėjo daugiau nei iš tikrųjų (ir mokestį už įrangą įvertino kaip mokestį už paslaugas).

Tiesa, toks faktas iš dalies diskredituoja vartotojų nuomonių tyrimus, kuriais remdamiesi ryšio operatoriai (ir kitų paslaugų ar prekių pardavėjai) gali įrodinėti, kad jų kainos mažiausios.