Kai agurkų uždera tiek, kad kasdienos patiekalams nebespėjama jų suvartoti, metas traukti stiklainius ir konservuoti. Maisto tinklaraštininkė Renata Šniolienė dalijasi per ne vienerius metus ištobulintu receptu. Kadaise pagal jį raugė nepjaustytus agurkus. „Žiemą valgėme kaip šviežiai paraugtus – vienas malonumas“, – pasakoja maisto receptų kūrėja.
Renata agurkus lupa, pjauna į keturias dalis, išima sėklas ir supjausto apie 2 cm juostomis, kurias sudedu į gilesnį indą. Toliau skaičiuoja taip:
1 l šilto vandens (apie 40 laipsnių temperatūros)
3 v. š. be kaupo rupios druskos (apie 75 g)
3 – 4 skiltelės česnako
sauja krapų žiedynų, vyšnių ir juodųjų serbentų lapų mikso.
„Į indą su juostomis pilu litrą vandens, dedu druską, vėl vandenį, vėl druską. Ir taip tol, kol juostos jau panyra skystyje. Tuomet įpjaustau česnakus, sudedu delnuose pagniaužytus lapus, ranka gerai maišau, kol nebesijaučia druskos kristalų. Juostas pridengiu lėkšte (svorio nereikia) ir palieku 2–3 dienoms rūgti. Kasdien bent porą kartų nuimu lėkštę ir ranka ar mediniu šaukštu gerai pamaišau“, – pasakoja Šniolienė.
Praėjus pirminio rūgimo laikui Renata juostas traukia iš skysčio, perplaunau po šalto vandens srove ir palieka koštuve. Skystį, kuriame rūgo agurkai, pila lauk.
„Juostas talpiai dedu į stiklainius, labai stipriai spausti neverta. Kelias dienas rūgusios juostos tampa lanksčios, todėl jų į stiklainius telpa žymiai daugiau, nei žalių agurkų.
Kiekvieną stiklainį sklidinai užpilu šaltu vandeniu, užsuku dangtelius ir iškart nešu į rūsį. Šaltoje aplinkoje sustoja rūgimo procesas, todėl juostos ir žiemą yra šviežiai raugto agurko skonio. Tai puikus užkandis ar garnyras, o iš juostų gaminta agurkinė sriuba nustebins kitokiu, gaiviu, skoniu“, – tikina maisto tinklaraščio kūrėja.
