Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius teigia, kad tai – istorinė diena visai Europai. Be to, tai, anot jo, – ypač simbolinė diena Ukrainai dar ir dėl kitos priežasties.
„Ypatingai simboliška diena Ukrainai, nes lapkričio mėnesį, prieš 10 metų Ukrainoje prasidėjo Euromaidanas. Ukraina ir Moldova pasiekė šį etapą per istoriškai rekordinį laiką, tačiau mes visi puikiai žinome, koks ilgas ir sudėtingas kelias yra bandant ištrūkti iš priespaudos gniaužtų. Taip pat suprantame, kad negyvename įprastais laikais. Nuo antikos laikų skambanti mintis – karas yra griežtas mokytojas.
Tad suprasdami šių valstybių situaciją ir dabartinę geopolitinę realybę, Europos Komisija įdėjo visas įmanomas pastangas, kad atvertų šioms šalims kelią į Europos Sąjungą. Tai yra ir mūsų politinės valios atspindys“, – feisbuke rašė V. Sinkevičius.
Jis pabrėžė, kad tai nėra tik parama valstybėms sunkiu metu“.
„Tiek Moldova, tiek Ukraina iš tiesų žengia neįtikėtinai sparčiais žingsniais į priekį. Situacija Sakartvele gerokai labiau įtempta ir dviprasmiška, tačiau apie 90 proc. kartvelų mato savo ateitį Europos Sąjungoje, nors tik 30 proc. jų mano, kad šiuo metu valstybė yra pasirinkusi vakarų kryptį. Kaip tik todėl Europos Sąjungos vaidmuo tampa dar stipresnis, o narystės perspektyvų atvėrimas – dar svarbesnis“, – teigė eurokomisaras.
ES, V. Sinkevičiaus teigimu, turi būti tikslu šioms valstybėms.
„O šios valstybės privalo būti mūsų tikslu. Daugiau jokių pilkų zonų, imperijų laikai privalo liautis. Ir nors mums stinga galimybių tas imperijas sugriauti, mes tikrai daugiau nei galime apsaugoti kitus nuo jų gniaužtų.
Vis tik pasakęs A, privalau pasakyti ir B. Jei Taryba patvirtins mūsų pateiktas rekomendacijas, Ukraina ir Moldova pradės ilgiausią narystės kelio etapą. Iki šiol Europos Komisija turėjo daug galimybių pagreitinti narystės procesą ir todėl drauge su valstybėmis galėjome judėti tokiais beprecedenčiais greičiais.
Tačiau žvelgiant tolyn, valstybės turės užtikrinti, kad atitinka ES standartus 35-iose temose, 6-iose plačiose kategorijose. Kiekvienoje iš šių temų Ukraina ir Moldova kasmet sulauks įvertinimo 5 balų skalėje. Kaskart gavus maksimalų įvertinimą – tema bus uždaroma. Toks yra tolimesnis procesas“, – paaiškino Europos Komisijos narys.
Šis procesas, pasak jo, neišvengiamai truks ne vienerius metus.
„Todėl šiandienos rekomendacija yra labai svarbi ir mums, Europos Komisijai, nes padarėme absoliučiai viską, kas buvo mūsų valioje, kad suteiktume žmonėms vilties, parodytume, kad mes nuoširdžiai jais tikime, kad vertiname jų pastangas.
Mano asmeninė dovana Ukrainai, kad aplinkos srityje, kurią kuruoju, sugebėjau įtikinti kolegas, kad jau dabar yra padarytas milžiniškas procesas. Ir tai yra tiesa, pats dirbu su Ukrainos atstovais atstatymo klausimais, ir matau, kokiais tempais jie šuoliuoja. Tad bent jau vienoje srityje Ukraina turės mažiau darbo.
Tuo tarpu tolesnis dėmesys turi būti sutelktas į paramą Ukrainai ir čia priminsiu, kad Europos Komisija taip pat jau pasiūlė rekordinį paramos projektą viso pasaulio mastu“, – pridūrė V. Sinkevičius.
Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius Linas Kojala taip pat pažymėjo, kad dar prieš kelerius metus tokio sprendimo negalėjome įsivaizduoti.
„Įtakingiausių Europos šalių pozicija buvo vienareikšmiška: su Ukraina reikia gilinti ekonominius ryšius, skatinti reformas, sudaryti prieigą prie ES rinkos. Bet nekurti iliuzijos, kad tai veda narystės link.
Rusijos didelio masto invazija situaciją apvertė aukštyn kojomis. Net Prancūzija, tradiciškai akcentuojanti ES vidinės integracijos gilinimą, o ne plėtrą, tapo naujų narių priėmimo rėmėja“, – feisbuke rašė politologas.
Tai, kaip pabrėžė jis, anaiptol nereiškia, kad galima atsipūsti.
„Priešingai – šį sprendimą dar turės patvirtinti ES vadovai. Yra numatytos ir išlygos. Be to, Ukrainai teks įgyvendinti sudėtingas ir brangias (ir finansine, ir politine prasme) reformas.
Galiausiai, esama ES institucinė struktūra, biudžetas, sprendimo priėmimo mechanizmai nėra pritaikyti Ukrainos + Moldovos, Vakarų Balkanų šalių priėmimui. Tad reformas įgyvendinti turės ne tik kandidatės, bet ir pati ES“, – paaiškino L. Kojala.
Visgi, kaip atkreipė dėmesį RESC vadovas, šviesa tunelio gale įžiebta.
„Tai bus rimta paskata Ukrainos gyventojams „nepavargti“ nuo reformų ir neišvengiamų duobių bei kaip niekada tvirtai žengti Vakarų kryptimi. Šiandien tam, apklausų duomenimis, pritaria devyni iš dešimties ukrainiečių“, – pridūrė L. Kojala.
Prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad šis sprendimas yra toks, kokio ir buvo tikėtasi.
„Taip, tam tikros išlygos reiškia, kad ne visi namų darbai dar padaryti, bet tai tikrai nėra tokios išlygos, kurios tą procesą padarytų neįmanomu, nes šiandien, pripažinkime, laiko faktorius taip pat yra labai svarbus. Ypač Ukrainai, kuri kovoja dėl savo laisvės, ir kuriai tokie teigiami postūmiai nepaprastai sustiprina jos dvasią, norą kovoti toliau, priešintis okupantui. Galvoju, kad sudaryta gera bazė, solidus pagrindas bus gruodžio mėnesį vyksiančiam Europos Vadovų Tarybos susirinkimui“, – sakė šalies vadovas.
Jis vylėsi, kad šalys, palaikančios spartesnę rytinių šalių integraciją įtikins kitas valstybes, kurios dėl to turi dvejonių.
„Turime istorinę galimybę kurti stipresnę Europą“, – tviterije rašė G. Nausėda.
„Dabar pagrindinis sprendimas – Europos Vadovų Taryboje gruodžio viduryje. Labai tikiuosi, kad neatsiras šalių, norinčių blokuoti derybų pradžią.
Prisiminkime, kad kai kurie politikai iš ES senbūvių valstybių, vidutiniškai entuziastingai žiūrėjo įmūsų perspektyvas tapti šios šeimos nare. Neabejotinai įrodėme, kad esame geri europiečiai, ES plėtra pasiteisino“, – feisbuke rašė parlamentarė.
Ukraina ir Moldova, pasak jos, yra Europa.
„Tą ne sykį matėme jų žmonėse – ypač ryškiai Ukrainoje, prieš 10 metų prasidėjusiame Euromaidane. Tada Rusijos pakalikas Janukovičius nužudė virš šimto proeuropietiškų ukrainiečių, nuo 2014 Rusija nužudė tūkstančius, gynusių savo žemę ir Europą, šiandien šimtai tūkstančių gyvųjų, milijonai, tikisi šviesos, nugalint tamsą.
Dėl jų verta padaryti viską! Reikia padaryti viską, kad toliau eurointegracinis procesas vyktų kaip įmanoma greitai ir sklandžiai – su mūsų visų pagalba. Mums kadaise jos irgi reikėjo“, – rašė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Jos teigimu, „negalime sau leisti palikti šių šalių agresoriaus gniaužtuose ar įtakoje.“
„Jei nebūtume buvę ryžtingi anuomet, šiandien mūsų gyvenimas būtų melas ir pelkė“, – tęsė politikė.
Seimo narė akcentavo, kad valstybėms būtina dirbti stiprinant kovos su korupcija institucijas.
„Abiejų šalių dar laukia netrumpas kelias iki jos taps Europos Sąjungos narėmis, joms reikės visokeriopos pagalbos būsimų derybų laiku, perimant ES teisę, taip pat stiprinant Europos reikalų komiteto vaidmenį. Lietuvos patirtis šioje srityje šalims kandidatėms labai svarbi, o mūsų pareiga ją suteikti“, – teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
„Šiandien didelė diena Europos Sąjungos istorijoje. Tikiuosi ji bus užtvirtinta gruodžio viduryje“, – pridūrė ji.
