Vokietijos desantininkai vienas po kito šoka iš lėktuvo ir po kelių minučių nusileis Lietuvos teritorijoje. Po Rusijos invazijos į Ukrainą Lietuvoje NATO karių iš vakarų sąjungininkių skaičius padaugėjo, tačiau Lietuva norėtų, kad ją ginti dar daugiau.
Mūsų tikslas – savo šalyje turėti bent jau brigadą. Tai yra – nuo 3 iki 5 tūkstančių kariauti galinčių karių, eskaitant logistinių dalinių.
Tačiau viename rimčiausių JAV dienraščių – The Washington Post rašoma, kad Lietuva ir kitos Baltijos šalys gali savo brigadų ir nesulaukti.
Kai kurioms NATO valstybėms atrodo, kad Ukrainoje užklimpusi Rusija nebekelia tokios grėsmės, kaip anksčiau.
„Nenoriu detalizuoti, kokia šalis ką pasako. Tiesiog tai yra diskusinis dalykas. Ir aš manau, kad iki Madrido viršūnių susitikimo mes vis tiek vieną ar kitą aiškesnį vaizdą turėsime, koks galutinis dokumentas bus“, – sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Tačiau, kad tokių signalų, jog Baltijos šalys gali ir nesulaukti norimo skaičiaus sąjungininkių karų Rusijai atgrasyti, pasak A. Anušausko, yra.
„Yra ir kiti signalai – galbūt, kad jei Rusija yra nusilpusi, tų pajėgumų nereikia. Bet yra ir resursų klausimas. Nes šalys skiria labai skirtingus resursus“, – aiškino krašto apsaugos ministras.
JAV dienraščio straipsnyje neslepiama, kad dvejones, ar reikia brigadų Baltijos šalyse išsakė Prancūzija ir Italija. Lietuvos ekspertų tai nestebina.
„Atrodo, kad kai kurie mūsų vakarų Europos partneriai vėl eilinį kartą bando lipti ant to paties grėblio. Ir man kelia susirūpinimą jų susirūpinimas apie Rusiją, tai reiškia apie agresorių, o ne apie savo sąjungininkų saugumą“, – LNK sakė Lietuvos karo akademijos profesorius Giedrius Česnakas.
„Jei bus pasiektos vienokios ar kitokios paliaubos, kariniai veiksmai bus baigti, tada turbūt sutarimas gali tapti dar sudėtingesnis“, – savo ruožtu svarstė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TPSMI) politologas Ramūnas Vilpišauskas.
Dvejojančių, ar verta siųsti tūkstančius karių į Baltijos šalis NATO valstybių argumentai – neva Rusija per karą su Ukraina labai nukraujavo, nemoka kariauti ir yra tik popierinis tigras.
„Iš tiesų jei Rusija kovenciškai ir toliau taip kariaus, bus tikrai kaip reikalas nusilpusi. Ir jos atsistatymas užtruks“, – kalbėjo VU TSPMI docentas Deividas Šlekys.
Tačiau Lietuvos ekspertai įsitikinę, kad tokie kai kurių Europos šalių argumentai, kad Rusija nemoka kariauti yra pavojingi.
„Rusija net ir užbaigusi karą turės resursų atnaujinti savo ginkluotę, jie turi žmonių ir kariuomenės, kiekio pranašumą“, – sakė G. Česnakas.
„Tol kol išlieka autoritarinis režimas, nesvarbu, ar jam toliau vadovaus Vladimiras Putinas, ar kažkas kitas, tol Rusija kels rimtas rizikas kaimyninėms valstybėms“, – savo įžvalgomis su LNK dalijosi R. Vilpišauskas.
Visgi, karo ekspertai atkreipia dėmesį, kad mūsų vakarų sąjungininkai gali būti ir nepajėgūs atsiųsti tiek kariuomenės, kiek Baltijos šalys norėtų.
„Jie negali būti visur, nes visi Europoje buvo išėję tokių nusiginklavimo atostogų, jeigu taip galima sakyti. Dabar staiga visur reikia resursų ir jų kiekis yra ribotas. Vadinasi, vyksta dalybos. Tai mums nori duoti, bet klausimas, ar tiek, kiek mes norime. Nes Lietuva nėra pasaulio centras, yra globalūs dalykai“, – teigė D. Šlekys.
Tačiau dėl to rautis plaukų esą neverta.
„NATO partneriai tikrai yra pasiruošę mus ginti. Ir jei tikrai yra pasiruošę dislokuoti, dislokuoti daugiau, nei buvo prieš pusmetį. Bet kiek daugiau – vyksta diskusija. Tai yra antrinės svarbos klausimas, bet ne taip, kad jis mus palieka vienus. Ne, vienų mūsų nepalieka“, – aiškino D. Šlekys.
Ekspertai kartoja – atgrasyti yra daug pigiau, nei atkovoti.
„Situacija, kurioje galėtų vykti vadinamas „Blitzkrieg“ ir Baltijos šalys gali būti okupuotos, tada jiems sąjungininkams reikės išvaduoti. Jis bus labai žiaurus, ilgas, tikrai gali susilaukti didelės eskalacijos. Apie branduolinį (karą, aut. p.) galbūt negalime kalbėti, bet irgi neatmesčiau galimybės“, – savo įžvalgomis dalijosi G. Česnakas.
Kiek Lietuva ir kitos Baltijos šalys sulauks karių, turi paaiškėti birželio mėnesį po NATO viršūnių susitikimo Madride.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
