Nesupranta, ką blogo šuo gali padaryti

„Net nežinau, ar ženklai visiškai draudžia atsivesti šunis, ar leidžia su tam tikrais apribojimais. Tiesiog pastebėjau ženklą, kuriame nupieštas šuo ir jis yra perbrauktas. Su bičiuliais dar susiginčijome – galbūt ženklas reiškia, kad teritorijoje negali bėgioti palaidi šunys. Būna tokių ženklų, kuriuose raudonai perbrauktas šuo su pavadėliu ir tuomet yra akivaizdu, jog šuns negalima atsivesti jokiu būdu“, – svarsto Aurimas.

Sprendimas neįsileisti šunų į šias teritorijas nustebino skaitytoją. Ypač jam nesuvokiama pasirodė tai, jog šunys nepageidaujami prie Barbakano. „Logiką, kodėl šunų negalima vedžiotis ant Gedimino kalno, dar galėčiau suprasti – tai aptverta teritorija, ir jei Vilniaus pilių direkcija joje nenori matyti šunų, tebūnie, mes neisime. Nors realiai – ką tas šuo lauke gali padaryti? Tuo metu Barbakano kalnas yra pagrindinis praėjimas einant link Užupio, link Subačiaus gatvės. Žmonės ten nuolat vaikščioja, o dabar staiga atsirado tas ženklas“, – piktinasi skaitytojas.

Aurimas pateikia pavyzdį, kad Bernardinų sode su šunimis galima vaikščioti su sąlyga, jog šuo vedžiojamas už trumpo pavadėlio. „Jeigu nori praeiti nuo Užupio link Katedros, eini per Bernardinų sodą, prisiriši šunį prie trumpo, 50 cm ilgio pavadėlio ir niekam netrukdai. Prie Gedimino kalno ir Barbakano atsiradę ženklai mano manymu yra neaiškūs“, – įsitikinęs pašnekovas.

Tuo metu berno zenenhundo šeimininkė Austėja taip pat prisipažįsta, jog kai kurie apribojimai ir draudimai mieste jai kelia pasipiktinimą. „Manau, jog šie draudimai yra pasenę – neįsivaizduoju, ką tokio blogo gali padaryti išauklėtas šiuolaikinis miesto šuo, vedamas sąmoningo šeimininko. Kitą kartą žmonės pridaro kur kas daugiau žalos nei galėtų pridaryti bet kuris šuo, bet dėl to niekas neskuba paišyti ant lentelės raudonai perbraukto žmogaus silueto“, – juokiasi ji.

Pašnekovė įsitikinusi, jog Gedimino ir Barbakano kalnų papėdėse šių ženklų neturėtų būti. Jos manymu, tvarkai palaikyti paprasčiausiai užtektų visur galiojančios baudžiamosios atsakomybės, kuomet už paliktus ekskrementus skiriama tam tikro dydžio bauda. „Tik pasižiūrėkite į miesto vietas, kuriose šunis galima vedžioti – ar kažką tokio baisaus ten galima pamatyti? Nemanau, kad kažkas pasikeistų atsisakius tų ženklų, tik šunų šeimininkai jaustų mažesnę atskirtį. Nemalonu išėjus pasivaikščioti su šunimi susidurti su tokiais ženklais – jaučiamės nepageidaujami, nors taip neturėtų būti“, – teigia Austėja.

Mano, jog sprendimą neįleisti šunų reikia persvarstyti

Skaitytojo Aurimo išvardintose vietose išties stovi minėti ženklai – be draudimo lipti šlaitais, kuriuose nėra takų, draudimo šiukšlinti ir vartoti svaigiuosius gėrimus taip pat pastebimas ir draudimas vedžiotis šunis Gedimino ir Barbakano kalnų vietose. Lietuvos nacionalinio muziejaus atstovas Arminas Šileikis patvirtina, jog į Gedimino kalną lipti su šunimi draudžiama – ženklas griežtai nurodo teritorijoje nesivedžioti šunų be jokių išimčių.

Nors skaitytojas Aurimas pranešė, jog ženklus pirmąkart išvydo visai neseniai, A. Šileikis patikina, jog šie minėtose teritorijose stovi jau 5-6 metus. „Anksčiau žmonės galėdavo ateiti su šunimis, o prieš 5-6 metus dar nebuvo susiformavusio tokio įpročio, kad žmonės susirinktų šunų ekskrementus. Dabar mūsų visuomenėje formuojantis naujai pasaulėžiūrai reikėtų persvarstyti tą klausimą ir keisti situaciją“, – svarsto Lietuvos nacionalinio muziejaus atstovas.

A. Šileikis patikslina, jog Gedimino kalno šlaitai iki 2012 m. priklausė ne Lietuvos nacionaliniam muziejui, o Vilniaus pilių direkcijai (VPD). „Direkcija turėjo rūpintis į teritoriją įeinančiais sklypais. Kai Lietuvos nacionaliniam muziejui minėti sklypai buvo patikėti panaudos teise, muziejus nusprendė tvarkytis tą teritoriją, kuri anksčiau nebuvo tvarkoma. Todėl buvo uždėtos lentelės, įspėjančios apie draudimus“, – aiškina pašnekovas.

Svarbiausia, kad šeimininkai susirinktų ekskrementus

Lietuvos nacionalinio muziejaus atstovas pabrėžia, jog šio draudimo reikalingumą minėtose teritorijose reikėtų svarstyti iš naujo.

„Lyginant su kitais draudimais, jis neatrodo būtinas. Pavyzdžiui, dėl svaiginimosi anksčiau buvo didelių problemų, nespėdavome rinkti švirkštų ir alkoholinių gėrimų butelių, tad nuo 2012 m. pradėjome tvarkyti tą teritoriją ir spręsti problemas. O klausimą apie šunis galėsime iškelti iš naujo – ne tiek baisu, kad šunys ateis, tiesiog reikia, kad šeimininkai susitvarkytų. Nesame nedraugiški šunims ir būtinai apie tai pamąstysime“, – žada A. Šileikis.

Vis dėlto, Lietuvos nacionalinio muziejaus atstovas patikina, jog teritorijoje šunys sutinkami labai retai, o jų šeimininkai nėra griežtai baudžiami, tik perspėjami. „Mes patys neturime teisės bausti šunis vedžiojančių žmonių, nebent Gedimino pilies apsauga gali paprašyti išvesti šunį. Nemanau, kad tai yra labai griežtai prižiūrima – svarbiausia yra tai, kad žmonės būtų sąmoningi ir susirinktų ekskrementus. Jei matytume, kad žmogus atėjo su maišeliu, didelio skandalo neturėtų būti“, – tikina jis.

DELFI primena, jog už nesurinktus ekskrementus gali tekti sumokėti 29-116 eurų baudą.