Keis taisykles
Žemės ūkio ministerija siekia naujai reglamentuoti kovinių ir pavojingų šunų bei jų mišrūnų laikymo taisykles – bus naikinamos įstatymo nuostatos dėl kovinių šunų ir jų mišrūnų sąvokų, jų įvežimo, įsigijimo, veisimo, dresavimo, prekybos jais, taip pat neteisėto laikymo.
Žemės ūkio viceministras Darius Remeika pastebi, kad įvykiai įrodo, jog žmonėms pavojingi ne konkrečių veislių šunys ar jų mišrūnai, bet augintiniai, kurie netinkamai auginami ir prižiūrimi, į kurių veislės ypatumus, poreikius šeimininkai neatsižvelgia. Pasak jo, visuomenė būtų kur kas saugesnė, jei būtų įvestas privalomas visuotinis šunų ženklinimas ir registracija, taip pat akcentavo visuomenės švietimo poreikį.
„Kuo daugiau žmogus žinos apie šunų elgseną, fiziologinius poreikius, auklėjimą, veislių ypatumus, prieš įsigydamas augintinį, tuo saugesni būsime mes visi. Dresūra, šuns socializacija – tai turėtų būti įprasta kiekvienam šeimininkui, turinčiam šunį, nesvarbu, kokia jo veislė. Neatsakingas, nežinantis elgesio su gyvūnais abėcėlės, veislės ypatumų ir poreikių šeimininkas gali sugadinti bet kokios veislės šunį, ir iš mielo kambarinio šunelio gali išaugti agresyvus augintinis. Tad žmogus turi suvokti savo atsakomybę, tuomet mes visi būsime saugesni“, – mano viceministras.
Pokyčiams pritaria
Kėdainių kinologų klubo prezidentas Saulius Radzevičius taip pat teigia manantis, kad kovinių ir pavojingų šunų veislių sąrašo panaikinimas yra geras sprendimas, mat ir anksčiau šis sąrašas turėjo mažai galios.
„Sąrašas yra nenaudingas ir net nevertas dėmesio. Didžioji dalis agresyvių šunų yra nenustatytos veislės. Kitaip tariant, jie neturi kilmės dokumentų. O dažniausiai pavojingi šunys yra veisiami be jokių kilmę patvirtinančių dokumentų. Tie, kas veisia tas veisles tvarkingai, pagal taisykles – tai yra vienetai tokių žmonių – tų taisyklių paisė visada. O tie, kas veisia nelegaliai, nepaiso jokių taisyklių. Jokie sąrašai jiems negalioja.
Įvykus kažkokiam įvykiui, kas nustatys, kokios veislės yra šuo? Jeigu šuo neturi kilmę patvirtinančių dokumentų, tai aš nežinau, kokio lygio specialistas turėtų nustatyti šuns veislę“, – kalbėjo S. Radzevičius.
Pašnekovo teigimu, dėl šios priežasties kurį laiką galiojusio sąrašo nauda buvo nulinė.
Spręsti reikėtų kitaip
Patirtis rodo, kad jokie sąrašai nuo nelaimingų atsitikimų, susijusių su augintiniais, žmonių neapsaugo. ŽŪM viceministro teigimu, turi augti žmonių suvokimas, kad šuns elgesys ir charakteris priklauso nuo šeimininko elgesio su juo.
„Joks pavojingų ar kovinių šunų sąrašas nepadės, jei gyvūnas nuo mažens nebus socializuojamas bei dresuojamas. Įvykiai įrodo, kad netinkamose rankose ir į jokius sąrašus neįtraukti šunys tampa agresyvūs. Svarbiausias yra pats šeimininkas – tai, kaip atsakingai jis augins gyvūną, suvoks savo, kaip šeimininko atsakomybę, kiek pastangų ir laiko skirs augintinio socializacijai ir dresūrai, o ne popierinis „juodasis“ šunų veislių sąrašas, niekaip nesprendžiantis problemų“, – kalbėjo D. Remeika.
Savo ruožtu Kėdainių kinologų klubo prezidentas svarstė, jog visuomenę informuoti, kad laikomas šuo yra nenusiteikęs draugiškai kitų atžvilgiu, galima būtų ir kitaip.
„Žinoma, yra visokių tų veislių, vienos yra kiek agresyvesnės už kitas. Kai kuriose savivaldybėse šunį vedžioti be apribojimų galima tik išlaikius paklusnumo testą. Kai kuriuos galima vedžioti be antsnukio, kai kuriuos – be pavadėlio. Galbūt jei asmuo turi agresyvesnį šunį, jis ant pavadėlio galėtų kokį kaspiną pririšti, kuris kitam asmeniui jau duotų ženklą, kad šis šuo yra piktas, ir prie jo geriau nesiartinti, pasisaugoti“, – kalbėjo S. Radzevičius.
