Problemas išspręsime informuodami, o ne bausdami
Kinologai susiduria su panašiomis problemomis visose Europos šalyse: šunys kanda, teršia aplinką, loja, puola. Taip pat pasitaiko netolerancijos – aplinkiniai bijo šunų dėl jų dydžio, veislės ypatumų ar net tamsios spalvos. Daug šunų patenka į prieglaudas ir globos organizacijas.
Tuomet skubama priimti teisės aktus, kurie numato begalę draudimų: apribojamas šunų bendravimas su vaikais mokyklose ir darželiuose, neleidžiama šunų atsivesti į viešas vietas, skiriamos baudos už vedžiojimą be pavadėlio, įstatymais reguliuojamas veisimas.
Lietuvos kinologų draugijos organizuotoje konferencijoje „Šunis mylinti visuomenė: gerosios praktikos ir perspektyvos“ Vokietijos, Danijos, Švedijos (iš viso 11 šalių) kinologai dalinosi patirtimi, kad teisinis reguliavimas problemų neišsprendžia. Europos kinologų organizacijos vieningai sutaria, kad vaikų ir suaugusiųjų švietimo programos, atsakingų šeimininkų paruošimas ir tolimesnis ugdymas yra svarbesnis nei teisiniai draudimai.
Vaikai yra kinologijos ateitis ir prioritetas
Konferencijos pranešėjai akcentavo, kad vaikai yra idėjų ambasadoriai: jie ne tik mėgsta bendrauti su šunimis, lengvai mokosi, kaip reikia suprasti šuns kūno kalbą, domisi, ką privalo žinoti šuns šeimininkas, bet ir grįžę namo moko kitus šeimos narius.
Vaikams kinologų organizacijose skiriamas ypatingas dėmesys. Visų pirma todėl, kad vaikams užsiėmimai su šunimis yra smagus hobis: jie nori būti geriausiais vedliais šunų parodose, užima prizines vietas šunų vikrumo (agility), paklusnumo varžybose.
Kartu kinologai supranta, kad vaikai nulemia ir šunų mylėtojų organizacijų ateitį. Vaikus sudėtinga įtraukti į organizacijų veiklą – jie nenori būti struktūros dalis, jie turi kitokius informacijos gavimo įpročius, daugiau bendrauja internetu nei gyvai, nebijo atvirai reikšti savo nuomonės. Todėl jaunimo laisvalaikio iniciatyvos tapo ne tik atskirų Europos šalių kinologijos organizacijų, bet ir Tarptautinės kinologijos federacijos prioritetu.
Svarbu, kad vaikai, pramogaudami su šunimis, suvoktų ne tik atsakomybę, kurią turi prisiimti šuns šeimininkas, bet ir mokėtų auginti šunis taip, kad būtų užtikrintas jų pačių, aplinkinių saugumas ir šuns gerovė.
Lietuvos kinologų idėjos įkvepia ir kitus
Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centro savanoriai su specialiai paruoštais šunimis lankosi pradinių klasių mokinių pamokose. Jie naudoja mokomąją medžiagą su animaciniais herojais – berniuku Benu ir šuniuku Skipiu. Benas ir Skipis moko vaikus, kaip šuo jaučia aplinką, kuo jo pojūčiai skiriasi nuo žmogaus, kaip šuo supranta šeimą, kokios yra šunų veislės ir jų skirtumai, kokias „profesijas" turi šuo, kaip reikia tinkamai bendrauti su šunimis, kad nenutiktų nelaimingų atsitikimų.
Darbui su vaikais reikalingi ne tik kalnai popierių, bet ir specialiai paruošti šunys, kurie išmokomi tinkamai elgtis su vaikais ir yra ypatingai paklusnūs. Šiuo metu pamokas mokiniams Lietuvoje pasiruošę vesti 10 įvairių veislių šunų: labradorai, auksaspalviai retriveriai, taip pat niūfaundlendas, bigliai, vižlas.
Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centro vadovė Daiva Kvedarienė džiaugiasi, kad mokytojai pastebi pokyčius vaikų elgsenoje – jie atsimena išmoktą informaciją, didžiuojasi turėdami sertifikatą, kuris patvirtina jų žinias, taip pat moko tėvus, kad būtina pasiimti maišelį išmatoms surinkti, kai veda šunį pasivaikščioti.
Airijos klubas pasinaudojo lietuvių patirtimi – jie ne tik lankosi mokyklose, bet ir paruošė mokymo priemones, kurias mokytojai patys gali naudoti pamokose: pamokos planą, skaidres su informacija, žaidimus, korteles, sertifikatus, sukūrė filmukus apie šunų kūno kalbą. Jie norėtų pasiekti, kad tokie mokymai būtų įtraukti į privalomą pradinių klasių programą.
D. Kvedarienė taip pat dalinosi Mokymo centro patirtimi organizuojant Šuns dienos, Pasaulinės gyvūnų globos dienos renginius. Mokymo centras Vilniuje organizuoja ir specialius mokymus būsimiems šunų savininkams – „Atsakingo šeimininko akademiją", atskiruose seminaruose Vilniaus savivaldybėje šunų veisėjai pristato savo mylimas šunų veisles, kiekvieną savaitę draugijos interneto svetainėje skelbiami straipsniai apie savaitės veislę.
Mokymo centro vadovė džiaugėsi, kad dviejuose „Atsakingo šeimininko akademijos" seminarų cikluose dalyvavo jau 200 esamų ir būsimų šunų šeimininkų. Nors paskaitos buvo skirtos žmonėms, kurie tik planuoja šunį įsigyti, paaiškėjo, kad 63 proc. dalyvių jau turi bent vieną šunį. Daugelis jų sakė, kad įsigydami naują augintinį, norėtų būti geriau informuoti. Paaiškėjo, kad informacijos apie šuns įsigijimą, jo priežiūrą, šuns mitybą, dresūros būdus vis dar trūksta ir tokios paskaitos labai reikalingos.
Šuo yra vaiko padėjėjas
Christa Bremer iš Vokietijos papasakojo apie „Padėjėjo su keturiomis pėdomis" projektą Vokietijos mokyklose. Iš pradžių kinologai Vokietijoje neturėjo teisės lankytis su šunimis vaikų darželiuose ir kitose ugdymo įstaigose, taip pat jų rengiamų pamokų vaikams medžiaga turėjo būti suderinama su švietimo institucijomis. Tačiau tai nesustabdė kinologų noro mokyti vaikus apie saugų elgesį su šunimis. O 2006 m. Vokietijos šunų veisėjų klubas gavo apdovanojimą už inovacijas vaikų gerovės kūrimo srityje.
Ch. Bremer pabrėžė – šunų savininkų pareiga yra užtikrinti, kad nenutiktų nelaimingų atsitikimų vaikams bendraujant su šunimis, nepaisant to, kad 96 proc. iš jų įvyksta dėl vaiko kaltės. Todėl Vokietijos šunų veisėjų klubas kviečia pradinių klasių mokinius į šunų parodas, ten organizuoja specialias pramogines programas, atostogų metu organizuoja mokymus vaikams ir jų tėvams, vaikams vyksta mokymai, kuriuos veda šunų vikrumo varžybų, parodų vedlių konkursų laimėtojai, paklusnumo dresūros specialistai.
Grazia Miglietta, pristatydama panašų edukacinį projektą Italijoje, atkreipė dėmesį, kad labai svarbu, kas veda mokymus vaikams. Ji mano, kad svarbu įtraukti dresūros specialistus į šunų veisėjų klubo veiklą, juos tinkamai paruošti darbui su vaikais ir atrinkti šunis bei žmones, kuriems toks projektas yra ne darbas, o misija. Ji prisiminė trenerį, kuris kartu su borderkolio veislės šuniu moko vaikus tinkamo atliekų rūšiavimo – šuo gali mokyti vaikus ne tik bendravimo su šunimis, bet ir kitų naudingų įgūdžių.
Šuo gali būti asistentas, bet tam reikia suvienyti jėgas
Airijos šunų veisėjų klubo prezidentas Sean Delmar priminė, kad šuns paskirtis yra labai įvairi: šunys gali dirbti ne tik aklųjų vedliais, bet ir padėti neįgaliesiems su judėjimo negalia, negirdintiems, taip pat vaikams su autizmo sindromu, žmonėms, sergantiems epilepsija, pagelbėti senjorams.
Airijos klubas surengė šunų - gelbėtojų apdovanojimus. Antrąją vietą skyrė vokiečių dogui, kuris bandė padėti savo šeimos vaikui, spausdamas jo galvą prie sienos. Tėvams suskubus aiškintis, kodėl šuo taip elgiasi, paaiškėjo, kad jų vaikas serga epilepsija, ir šuo stengėsi jam padėti. Kadangi akivaizdžių požymių nebuvo, diagnozę suprato tik augintinis.
Sean Delmar pabrėžė, kad šuo negali atstoti šeimininkui santykio su kitais žmonėmis, tačiau gali padėti tą santykį sukurti. Todėl labai svarbu, kad šuo - pagalbininkas būtų tinkamai parenkamas ir paruošiamas tokiam darbui.
Airijos klubas nusprendė suvienyti dresuotojus, kad galėtų dalintis jiems reikalingomis žiniomis apie veisimą, dresūrą, sukurti standartus, atstovauti juos įtvirtinant leidimą tokiems šunims kartu keliauti lėktuvo salone, kelte.
Lietuvos kinologai taip pat skundžiasi tinkamai paruoštų šunų stoka, todėl negali nuvykti visur, kur jų laukia. Daug kandidatų negali dirbti su vaikais dėl netinkamos elgsenos, dresūros spragų. Šuns šeimininkas taip pat turi būti labai motyvuotas specialiai paruošti šunį.
Lietuvos kinologijos draugijos Mokymo centro vadovė pabrėžė, kaip svarbu bendradarbiauti globos organizacijoms, dresuotojams ir veisėjams, kad vaikų bendravimas su šunimis būtų saugus, smagus ir ugdytų atsakomybę.