Teatro režisierė Greta Štiormer paskaitų metu pristatys savo senelio Leonhard Štiormer išgyventą istoriją, pasidalins autentiška dokumentine medžiaga iš atrasto šeimos archyvo. Ieškodama savo pačios santykio su šeimos atmintimi ir norėdama įprasminti ją kultūriniame kontekste, Greta Štiormer pradėjo plėtoti Vilko Vaikų istorijos tyrimą, kuris remiasi jos senelio Leonhardo Štiormer išgyvenimais ir neeiline karo, emigracijos, o vėliau ir savos tapatybės atradimo iš naujo patirtimi. Tuo tarpu istorikė Rūta Matimaitytė paskaitoje ne tik apžvelgs vilko vaikų istoriją iš mokslinės ir chronologinės perspektyvos, bet ir pateiks platesnį vilko vaikų istorijos kontekstą.

Greta Štiormer

„Mano senelis vilko vaikas. Pradėjusi gilintis į senelio istoriją supratau, kad tai, ką išgyveno jis yra ir mano dalis. Man, kaip vilko vaiko anūkei, ši tema visada buvo įdomi. Dažnai senelio klausinėdavau apie praeitį, apie tai, kas buvo prieš karą. Su seneliu jaučiau stiprų ryšį per abiejų meilę muzikai, mūsų išvaizdos panašumus, panašius charakterio bruožus. Bet palietus šią temą jis greitai „užsidarydavo“. Visada jaučiau, kad senelio karo išgyvenimas yra ir mano dalis, kad tai veikia mano pasąmonę ir tai, kaip suprantu pasaulį. Tokią temą nagrinėti nėra lengva, nes kuo daugiau apie tai kalbu, aiškinuosi, prisileidžiu arčiau savęs, tuo labiau stiprėja skausmas, ryškėja sapnai, randu paralelių su savo pačios gyvenimo kontekstu. Jaučiu, kad ir man tarsi atsikartoja tie trauminiai išgyvenimai, kurių pati tiesiogiai nesu patyrusi, bet patiriu už žuvusius prosenelius, senelį. Išgyvenu tą skausmą tarsi iš naujo, permąstydama šiuolaikiniame, savo pačios kontekste. Tikiuosi, kad nagrinėjant savo šeimos liniją prisidedu ir prie kolektyvinio gijimo“, sako savo senelio praeitį tyrinėjanti režisierė Greta Štiormer.

„Vilko vaikų istorija – žmogiškumo ir istorijos tiltas jungiantis Lietuvą ir Vokietiją. Karo Ukrainoje akivaizdoje vilko vaikų istorijos tampa skaudžiu praeities priminimu dabarčiai. Lietuvių parama ir žmogiškumas padėjo šiems vaikams išlikti. Kartu vilko vaikai mūsų bendra istorijos ir žmogiškumo tilto su Vokietija dalis“, sako istorikė Rūta Matimaitytė.

Rūta Matimaitytė

Trumpai apie Greta Štiormer

Greta Štiormer Vilniuje gyvenanti jaunosios kartos teatro režisierė, tarpdisciplininio meno ir šiuolaikinės operos kūrėja. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA) Greta baigė teatro režisūros bakalauro studijas garsaus režisieriaus Eimunto Nekrošiaus kurse, vėliau baigė skulptūros studijas Vilniaus dailės akademijoje (kurso vadovai: D. Narkevičius, O. Juciūtė), vėliau stažavosi Niujorke Beth Morrison Projects organizuojamuose prodiuserių kursuose. Kaip teatro režisierė savo kūrybą pristatė įvairiose Lietuvos ir užsienio scenose ir organizacijose: „Atlanticx“ (Buenos Airės), Nacionalinė dramos meno akademija (Paryžius), „Operomanija“, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, Lietuvos nacionalinis dramos teatras, teatras „Meno fortas“, Kauno menininkų namai, Valstybinis Vilniaus mažasis teatras. Režisierė Greta Štiormer yra laimėjusi Klaipėdos jaunųjų teatro dienų festivalio konkursinėje programoje, šiuolaikinės operos eskizų konkurse „Operos genomas“, Valstybinio Vilniaus mažojo teatro organizuojamame konkurse „DramaTest“ ir geriausios režisierės apdovanojimą Alytaus miesto teatro organizuojamame Tarptautiniame teatrų festivalyje „Com•media“.

Trumpai apie Rūtą Matimaitytę

Rūta Matimaitytė – istorikė, Lietuvos istorijos instituto doktorantė, šiuo metu rengianti disertaciją „Vaikų migracija į sovietų Lietuvą 1944 – 1960 metais: istorija, atmintis ir trauma“. Rūta Matimaitytė bakalauro bei magistro studijas baigė Vilniaus universitete, Istorijos fakultete ir toliau tęsia studijas Lietuvos istorijos institute. Doktorantūros studijų metu stažavosi Frankfurto prie Maino Atminties studijų platformoje, Herderio institute, Nord – Ost institute Liuneburge. Dalyvavo mokslinėse konferencijose Lenkijos, Didžiojoje Britanijoje, Kanadoje ir Vokietijoje. Rūta aktyviai įsitraukia į įvairius socialinius projektus ir prisideda prie vilko vaikų temos sklaidos. Jos iniciatyva socialiniame tinkle „Facebook“ buvo sukurtas puslapis „Vilko vaikai/Wolfskinder“, kuriame aktyviai kuriamas istorinis turinys. Nuo 2024 metų Rūta vadovauja kultūrinės edukacijos platformai „Atminties tiltai“.

Kartu patyrinėti Vilko vaikų sąvoką ir karo atmintį režisierė Greta Štiormer ir istorikė Rūta Matimaitytė kviečia balandžio 25 d. 18 val. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje ir gegužės 3 d. 16.30 val. Kauno Menininkų namuose. Renginiai atviri, įėjimas nemokamas.