Gegužės 3-iosios Konstitucija – pagrindinis Abiejų Tautų Respublikos įstatymas, priimtas Lietuvos ir Lenkijos Respublikos (Žečpospolitos) Seimo 1791-aisiais. Abiejų Tautų Respublikos Konstitucija laikoma pirmąja Europoje ir antrąja pasaulyje (po Jungtinių Amerikos Valstijų) įsigaliojusia rašytine konstitucija, tik ją 1792 m. antroje pusėje panaikino priešiškos Rusijos remiama Targovicos konfederacija. Abiejų Tautų Respublikos Konstitucijos dienai skirtame koncerte publikos laukia muzikinis Lenkijos ir Lietuvos kultūrų junginys.
Koncertą pradės Vilniaus gubernijoje gimusio, tačiau muzikinį išsilavinimą Varšuvoje gavusio kompozitoriaus Mieczysławo Karłowicziaus simfoninė poema „Lietuviška rapsodija“ („Rapsodia litewska“). Penkių dalių kūrinys – labai asmeniškas, apmąstantis lietuviškas kompozitoriaus šaknis. Kurdamas jį, autorius ne tik prisiminė vaikystėje girdėtas lietuvių liaudies dainas, bet ir muzikiniais garsais perteikė vaikystės patirtis Vilniaus krašte – kaip pats sakė, kūrinys atspindi liūdesį ir sielvartą amžinojoje vergijoje. Didžią dalį kūrinio partitūroje naudojamų autentiškų lietuvių ir baltarusių liaudies dainų melodijų M. Karłowiczius surinko atostogaudamas savo šeimos sodyboje Lietuvoje.
Romantišką „Lietuvišką rapsodiją“ Lietuvos nacionalinės filharmonijos scenoje keis nuo romantizmo tradicijos nutolstantis Karolio Szymanowskio Koncertas smuikui Nr. 1. Šis opusas laikomas vienu pirmųjų modernių koncertų smuikų, nepaklūstančių tonacinei sistemai ir atsisakančių romantinės estetikos. Kurdamas K. Szymanowskis konsultavosi su žymiu rusų kilmės smuikininku Pawelu Kochanskiu, parašiusiu Koncerto smuikui kadenciją. Jie abu priklausė „Jaunosios Lenkijos“ grupei, tarp kurios narių buvo ir kompozitorius Mieczysławas Karłowiczius bei poetas Tadeuszas Micińskis. Pastarojo poema „Gegužės naktis“ („Noc Majowa“) tapo vienu iš Koncerto smuikui įkvėpimo šaltinių.
Koncerto solo partiją grieš Filharmonijos koncertų klausytojams gerai pažįstama smuikininkė Dalia Kuznecovaitė. Prestižinių tarptautinių konkursų (tarp jų Henryko Szeryngo ir Johanneso Brahmso) laureatė, garsių festivalių dalyvė, žavinti ne tik Lietuvos ir užsienio publiką, bet ir tarptautinių konkursų žiuri kaip solistė ir įvairių kamerinių ansamblių narė, drąsiai imasi įvairaus repertuaro, tad modernistiniu kūriniu laikomas K. Szymanowskio koncertas smuikui – jokia išimtis.
Simfoninės muzikos vakaro antroje dalyje skambės romantine dvasia alsuojanti Roberto Schumanno Simfonija Nr. 4 d-moll. Ji laikoma vienu brandžiausių R. Schumanno kūrinių.
Koncertui diriguos lenkų dirigentas ir kompozitorius Antoni Witas, kompoziciją studijavęs pas pačius Krzysztofą Pendereckį ir Nadią Boulanger. Dirigento biografijoje – bendradarbiavimas su gausybe žymių pasaulio simfoninės muzikos kolektyvų, tokių kaip Berlyno filharmonijos, BBC simfoninis, Londono filharmonijos ir kitais orkestrais, įrašyta daugiau kaip 90 kompaktinių plokštelių, didžiumą jų išleido prestižinė įrašų kompanija „Naxos“. A. Witas koncentruojasi į XX a. lenkų muzikos repertuarą, du jo opusus diriguos ir šiame koncerte.
Koncertas „Lietuviška rapsodija. Antoni Wit, Dalia Kuznecovaitė ir LNSO“ vyks gegužės 3 d., penktadienį, 19 val. Filharmonijos Didžiojoje salėje.