„Jis sakė, kad V. Putinas yra blogio jėga“, – duodamas parodymus apie tragiškus įvykius prie prieštaringai vertinamo baro „Vingrių 17“, žinomo dar kaip „Psichbaris“, pareiškė S. Jankauskas.
Vilniaus apygardos teismas trečiadienį toliau nagrinėjo kompozitoriaus T. Dobrovolskio nužudymo bylą. Kaltinimai dėl tyčinio nužudymo pateikti ne tik S. Jankauskui, bet ir Audriui Šalnai ir Karoliui Pociūnui – nė vienas jų kaltės dėl nužudymo nepripažįsta, tuo metu kartu teisiami Vytenis Matulevičius, Paulius Leščinskas ir Edgaras Petruškevičius kaltinami viešosios tvarkos pažeidimu.
S. Jankauskas teisme parodymus, kuriuos iš anksto buvo atsispausdinęs ant popieriaus, davė paskutinis iš kaltinamųjų – vyras sakė, kad kaltinimų dėl tyčinio nužudymo kategoriškai nepripažįsta, nes esą niekaip nesusijęs su T. Dobrovolskio mirtimi.
„Aš tikrai nenužudžiau T. Dobrovolskio ir niekaip neprisidėjau prie jo mirties, nemačiau, kas ir kiek smūgių sudavė, – sakė S. Jankauskas. – Mano parodymai viso proceso metu nesikeitė, aš noriu, kad tiesa šioje byloje būtų atskleista kuo greičiau, nes esu kaltinamas nepagrįstai.“
S. Jankausko parodymai skyrėsi nuo kitų kaltinamųjų, teigusių, kad būtent S. Jankauskas, A. Šalna ir K. Pociūnas buvo šalia T. Dobrovolskio, kai šiam skėčiu buvo suduodas mirtinas dūris į akį. Tuo metu S. Jankauskas teisme tikino, kad konflikto metu buvo visai ne prie T. Dobrovolskio, o gerokai toliau nuo jo ir tik stebėjo situaciją.
„Tikrai gaila, kad įvyko toks įvykis ir žuvo žmogus, tikiuosi, tai bus išaiškinta – jeigu būčiau tiksliai matęs, kas tai padarė, iš karto būčiau pasakęs“, – sakė S. Jankauskas, kuris tą vakarą buvo su pirštinėmis ir vienai liudytojai net yra prisipažinęs, kad jo kaltės „niekas neįrodys“.
Kaltinamasis aiškino, kad kiti kaltinamieji greičiausiai siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės ir klaidingai policijos tyrėjams bei teismui nurodė, kad jis buvo šalia T. Dobrovolskio prieš jam suduodant skėčiu – esą greičiausiai jis yra painiojamas su P. Leščinsku. „Jie visi yra geriausi draugai“, – teigė S. Jankauskas.
Jis tikino, kad tą vakarą nebuvo įsivėlęs į jokį konfliktą, o priešingai – net kalbėjosi su T. Dobrovolskiu, kuris esą pasakė, jog Rusijos prezidentas yra „blogio jėga“. „Supratau, kad mūsų politinės pažiūros sutapo“, – aiškino S. Jankauskas, prisipažinęs, jog anksčiau pritarė kai kurioms „skinheadų“ skleidžiamoms idėjoms.
S. Jankauskas ikiteisminio tyrimo metu atsisakė pasitikrinti melo detektoriumi, nes, kaip sakė teisme, taip jam pasiūlė advokatas. Teisėjo Stasio Lemežio paklaustas, ar dabar sutiktų, kad būtų patikrintas poligrafu, kaltinamasis sakė, jog pats sprendimo priimti negali. „Reikėtų pasitarti su gynėju“, – S. Jankauskas sprendimą žadėjo priimti iki kito teismo posėdžio.
Kaltinamasis taip pat atsisakė dalyvauti ir policijos tyrėjų pateiktame eksperimente, kai norėta išmatuoti kūno galūnių ilgį, siekiant nustatyti, kurie kaltinamieji mirtino smūgio sudavimo metu buvo prie kompozitoriaus.
T. Dobrovolskio motina: čia jau mus teisia
„Tokia apklausa manęs nė kiek nenustebino – teismo salėje sėdi šeši angelai, kuriems sparnai išdygę, nė vieno kalto nėra, manau, jie visi meluoja, – sakė byloje nukentėjusiaja pripažinta ir nė vieno posėdžio nepraleidžianti T. Dobrovolskio motina Angelė Šakalienė. – Meluoja be sąžinės, visiškai jų negraužia sąžinė. O S. Jankauskas yra teisininkas, jis dalyvavo muštynėse, bet yra vienas dalykas: jeigu tu esi žmogus, nusimanantis įstatymuose, o jis toks yra, tai kodėl jis neiškvietė policijos, jeigu matė, kad žmogus susmuko prie sienos? Ne, jis pažiūrėjo, apsidairė ir pabėgo į kitą restoraną. Matai, į vyninę jis nuėjo, tačiau man įdomu – jis nei geria, nei rūko, kaip supratau, tai ką jis veikia tuose baruose?“
A. Šakalienė mano, kad teisme S. Jankauskas galėjo meluoti, jog nedalyvavo muštynėse prie „Psichbario“.
„Tikrai dalyvavo, – sakė ji. – Manau, S. Jankauskas, būdamas teisininku, turėtų sakyti tiesą ir ta tiesa jau seniai turėjo būti pasakyta – ne dvejus su puse metų tęstis visas tas melas. Dabar niekas nieko nežino ir nieko nematė. Aišku, kol neįrodyta kaltė, jie visi yra nekalti, bet kiek buvo bylų po mano sūnaus nužudymo, visos bylos jau yra išaiškintos ir jau visi seniai nuteisti, sėdi, o mūsų byloje niekaip negalima surasti galų.“
T. Dobrovolskio motina įsitikinusi, kad S. Jankauskas melo detektoriumi nepasitikrino tik dėl to, jog bijo, kad „neduok Dieve, dar ką nors išaiškins“.
„Jeigu tu nori išaiškinti, jeigu tu nori padėti teisingumui, tai tu eik ir daryk viską, sakyk tiesą, greičiau užbaikime tą kankynę, įsivaizduokite, kiek man reikia kankintis – tai jau yra teismas man, aš jau nekalbu apie sūnaus mirtį, čia jau mus teisia“, – kalbėjo režisierė A. Šakalienė.
Mįslingas pokalbis telefonu
Tuo metu anksčiau vienas iš trijų kaltinamųjų kompozitoriaus nužudymu A. Šalna sakė, kad praėjus dienai po tragiškai pasibaigusių muštynių prie baro „Vingrių 17“ jam paskambino taip pat nužudymu kaltinamas K. Pociūnas ir prisipažino, kad skėčiu „išjungė“ kažkokį senį. Šiandien aišku, kad tas „senis“ yra T. Dobrovolskis.
„Man paskambino K. Pociūnas ir atsiprašė, kad vakar sumušė mano pažįstamą, bet aš jam pasakiau, kad jo kaip ir nepažinojau, todėl nėra ko atsiprašinėti, o jis tada pasakė, kad tu primesk, aš vakar kažkokį senį išjungiau su skėčiu, juo taip pat lūpą užkabinau, o gyvenime niekada nesu kam nors trenkęs“, – pareiškė A. Šalna.
Tačiau, anot jo, vėliau K. Pociūnas šių žodžių išsižadėjo ir tikino, kad taip niekada nekalbėjo.
K. Pociūnas negalėjo pasakyti, kodėl A. Šalna kalba apie pokalbį telefonu, nes esą jo metu apie jokį skėtį nebuvo kalbama: „Galiu tik išreikšti savo nuomonę – aš puikiai atsimenu momentą, kai pas mane atvažiavo du tyrėjai, kuriems prieš keletą dienų buvau pasakęs, kad grumtynių metu aš tą skėtį numušiau, ir gal A. Šalna sužinojo, jog turėjau kontaktą su skėčiu, todėl taip ir pasakė.“
K. Pociūnas taip pat pažymėjo, kad tyrimo metu tyrėjai jam esą darė spaudimą. „Liepė prisipažinti, kad aš išdūriau, sakė, jog tada mažiau metų gausiu“, – teigė jis.
Girdėjo čaižų garsą
Tuo metu anksčiau K. Pociūnas sakė, kad „prie T. Dobrovolskio stovėjo S. Jankauskas ir A. Šalna“.
„Mačiau, kaip kažkuris iš jų trenkė T. Dobrovolskiui – girdėjau tokį čaižų garsą, o po to pamačiau, kaip tas žmogus susvirduliavo ir nukrito, bet kas ir kaip įvyko, negaliu pasakyti“, – anksčiau teisme yra sakęs tyčiniu nužudymu kaltinamas K. Pociūnas.
Prisimindamas prieš pustrečių metų Vilniaus centre įvykusius tragiškas muštynes prie baro „Vingrių 17“, kaltinamasis sakė, kad tą vakarą su draugu P. Leščinsku buvo bare, kai sulaukė A. Šalnos skambučio telefonu.
„Jis sakė, kad yra bare ir jam reikalinga pagalba, sutarėme susitikti prie Šiuolaikinio meno centro, Pauliui pasiūliau eiti kartu, – pasakojo K. Pociūnas. – Kai susitikome su A. Šalna ir E. Petruškevičiumi, klausiau, kas atsitiko. Jis buvo akivaizdžiai išgėręs, sakė, kad jo draugams, kuriuos pažįstu iš futbolo, skinheadai, kažkokie rusai ėmė kažką aiškinti. Klausiau, kas ten bus, o jis sakė, kad reikės juos pamokyti. Supratau, kad reikės muštis. Iš Audriaus jautėsi didžiulis pyktis – einant į barą jis visą laiką kalbėjo ir labai palaikė savo nuomonę prieš rusus.“
Prie „Vingrių 17“ K. Pociūnas pasisveikino su bičiuliais, o tada A. Šalna garsiai paklausė: „Kas čia Putino mylėtojai?“ ir, kaltinamojo teigimu, „prasidėjo masinės muštynės“.
Jis pasakojo, kad iš karto puolė vyrą, kuris buvo pasirėmęs skėčiu – vėliau paaiškėjo, jog šis vyras Martynas Prakapas (byloje jis yra liudytojas).
„Jis stumdėsi su S. Jankausku, todėl priėjau ir iš jo rankų išmušiau skėtį bei kartą trenkiau į veidą, po to – dar kartą, – prisiminė K. Pociūnas. – Ir tada išgirdau, kaip kažkas sušuko, kad nemuščiau, nes čia – savas žmogus. Tada pamaičiau, kaip A. Šalna ir S. Jankauskas stovėjo prie T. Dobrovolskio – už A. Šalnos buvo toks mažas vyras, su akiniais (ikiteisminio tyrimo metu jo nepavyko nustatyti – DELFI), supratau, kad įvyks konfliktas, todėl norėjau pasaugoti A. Šalnos užnugarį ir priėjau prie to žmogaus. Tuo metu kažkas trenkė T. Dobrovolskiui – girdėjau tokį čaižų garsą, mačiau, kaip jis krenta. O aš tada smogiau tam neaukštam vaikinui, jis sukniubo ir rankomis užsidengė veidą.“
K. Pociūnas sakė, kad tada pasisuko į kairę pusę, o ten stovėjo P. Leščinskas, iš baro išėjusi mergina bei per muštynes taip pat sumuštas baro svečias Andrejus Karačiūnas.
„Tuo metu mane buvo užvaldęs kažkoks pyktis ir be jokios priežasties trenkiau A. Karačiūnui, kažkuris vaikinų dar jį pastūmė, šis nukrito, tuomet aš, P. Leščinskas ir E. Petruškevičius ėmėme jį spardyti, jam sudaviau kelis smūgius į kojas“, – pasakojo K. Pociūnas.
Jo teigimu, muštynes stebėjusi mergina tuo metu pradėjo juoktis. „Klausiau, kas čia juokingo, o ji atsakė, kad smagu prisiminti senus laikus“, – teisme kalbėjo kaltinamasis.
„O tada pamačiau, kaip prie baro A. Šalna mušasi su kitu vyru – nukentėjusiuoju Mindaugu Šulinsku, norėjau eiti, bet pamačiau, kaip A. Karačiūnas bandė pabėgti, – tęsė pasakojimą K. Pociūnas. – Jį pasivijau ir trenkiau į petį ir smakrą, o tada pribėgo draugai ir ėmė jį mušti. Tada išgirdau, kaip A. Šalna sušuko „palikit ir man“, o paskui atbėgęs jam trenkė. O tada visi išsiskirstėme.“
K. Pociūnas pažymėjo, kad muštynių metu sumušė tik M. Prakapą, A. Karačiūną ir nenustatytą vyrą.
„Kas sudavė T. Dobrovolskiui – S. Jankauskas ar A. Šalna, nemačiau, nes jau buvo tamsu“, – sakė jis.
K. Pociūnas tikino, kad tuo metu, kai iš M. Prakapo rankų išstūmė skėtį, negalėjo T. Dobrovolskiui pataikyti į akį, nes skėtis buvo žemai, o kompozitorius stovėjo ir „neįmanoma buvo pataikyti, nes T. Dobrovolskį uždengė A. Šalna.“
Po šių muštynių K. Pociūnas su P. Leščinsku nuėjo į kitą barą, bet apie įvykius nekalbėjo. Tačiau kitą rytą K. Pociūnas nutarė paskambinti A. Šalnai – norėjo sužinoti M. Prakapo telefono numerį ir jam paskambinti, nes „norėjau perduoti atsiprašymą“, kad šį sumušė.
„Vakare susitikau su E. Petruškevičiumi, buvo toks geras oras ir abu kažkaip nemaloniai pasijutome dėl vakarykščių įvykių – sakiau, kodėl mes taip pasielgėme, nereikėjo, – pasakojo K. Pociūnas. – Jis man pritarė ir klausė, ar prie baro mačiau šunį, nes A. Šalna jam minėjo, kad „koks jis šuo, jeigu negynė savo šeimininko“.
K. Pociūnas tikino, kad prie baro „Vingrių 17“ kilusių muštynių nei jis, nei jo bičiuliai nesureikšmino ir net nepamanė, kad gali būti sulaikytas policijos pareigūnų. Apie tai jis nepagalvojo net tada, kai tėvų namuose Panevėžyje buvo sulaikytas A. Šalna – esą jis gana dažnai įsiveldavo į įvairias muštynes. „O mane sulaikė per Kalėdas namuose“, – teigė K. Pociūnas.
Anksčiau teisme buvo apklausti du nukentėjusieji A. Karačiūnas ir M. Šulinskas. Jie prisipažino, kad su kai kuriais kaltinamaisiais kalbėjosi dar prieš muštynes bare – vyrams nepatiko, kad jie pritaria V. Putino vykdomai politikai. Būtent dėl to kaltinamieji nutarė išsikviesti „pastiprinimą“ ir taip pademonstruoti savo jėgą.
„Aš pasakiau, kad man patinka V. Putinas, jie tada ėmė man grasinti, sakė, kad už tokius pokalbius galiu gauti į galvą – labiausiai agresyviai buvo nusiteikę du vaikinai: vienas – su akiniais, o kitas kalbėjo su akcentu – dzūkiškai ar suvalkietiškai“, – sakė M. Šulinskas.
„Tą vakarą atėjau į barą, čia susipažinau su mergina, mes sėdėjome ir kalbėjomės apie politiką, istoriją, o netoliese sėdėjo kompanija, iš kurios kažkas ėmė sakyti, kad „Putin chuilo“, – teisme pasakojo nukentėjusiuoju pripažintas M. Šulinskas. – Paklausiau, kodėl? Tada manęs paklausė, koks mano vardas, atsakiau, kad Mindaugas, o jie man atsakė įžeidžiančiai – rusišką keiksmažodį ir rusišką vardą, sakė, trauk savo galvą, mes tave sudaužysime. Jie toliau mane įžeidinėjo, todėl pasakiau, kad jeigu norite, galime išeiti į lauką vienas prieš vieną pakalbėti.“
Tačiau į gatvę vyrai nėjo aiškintis santykių – susitaikė, net vieni kitiems ranką paspaudė.
Pasak nukentėjusiojo, kompanija, kurioje buvo keturi jauni vyrai ir viena mergina, linksminosi toliau, o vėliau, praėjus maždaug dviem valandoms, kai nebuvo kilę jokių konfliktų, vienas vaikinų – V. Matulevičius pakvietė išeiti į lauką.
„Nieko blogo neįtariau, nes jis su mane pakvietė išeiti šypsodamasis, maniau, kad nori parūkyti ir pasikalbėti, – pasakojo M. Šulinskas. – Išėjęs iš baro prie pat durų pamačiau po kaire kraujo klane gulintį T. Dobrovolskį, o kitoje pusėje ant žemės gulėjo sumuštas mano draugas A. Karačiūnas.
Supratau, kad muštynėse turėjo dalyvauti daug žmonių – ėmiau dairytis, kol susidūriau akis į akį su vienu vaikinu, tiksliai negaliu pasakyti, bet numanau, kad tas vyrukas yra A. Šalna. Jis buvo smarkiai apgirtęs.
Lauke buvo ir daugiau žmonių, nusprendžiau tarp jų nesiveržti ir eiti atgal į barą, galvojau, iškviesiu policiją. Bet supratau, kad net nespėsiu atidaryti baro durų, todėl ėjau link tualeto, bet pakeliui ant laiptų gavau kelis smūgius į ranką ir pilvą. O paskui ėmė mane daužyti – negalėjau apsiginti: mane visą laiką daužė, nežinau kiek, bet žinau, kad daug ir ilgai. Nežinau, ar praradau atmintį, ar ne, bet kai baigė daužyti, pamačiau, kad jau yra atvykę policijos pareigūnai, jie man sakė, pasilik bare, esi sužalotas.“
M. Šulinskas mano, kad jį mušė du žmonės, o jam buvo suduota apie dvidešimt smūgių.
Nukentėjusysis tikino, kad kompozitorių T. Dobrovolskį (jis tą vakarą buvo sunkiai sužalotas – vienas kaltinamųjų jam skėčiu dūrė į akį, dėl ko jis vėliau mirė) pažinojo tik iš matymo, tačiau tada su juo nebendravo, tik paspaudė ranką. „Kai jį pamačiau gulintį kraujo klane lauke, pagalvojau, kad jį stipriai sumušė ir sulaužė žandikaulį“, – sakė vyras.
Kitas nukentėjusysis irgi gyrė V. Putiną
Tą vakarą bare buvo sumuštas ir A. Karačiūnas, tiesa, apie tragiškus įvykius teisme kalbėjo labai nedaug, net negalėjo įvardyti, kas jį tiksliai sumušė, kai šis iš baro išėjo į lauką parūkyti.
Šis nukentėjusysis taip pat patvirtino, kad tragedija „Psichbaryje“ nutiko vien dėlto, jog buvo paminėtas Rusijos vadovo vardas.
„Aš sėdėjau bare prie židinio, kai iš kitos bare buvusios kompanijos išgirdau tostą: „Putinas chuilo“! – sakė A. Karačiūnas. – Atsisukęs pasižiūrėti, kas vyksta, pamačiau, kad ta kompanija žiūri į mane ir laukia palaikymo – nori, jog išgerčiau už jų žodžius. Nežinau, kodėl, bet man tai nepatiko, ką jie pasakė V. Putino atžvilgiu, todėl jiems replikavau – atsakiau, kad gerai būtų, kad ir mūsų valstybė turėtų tokį prezidentą kaip V. Putinas.“
Kodėl gyrė Rusijos vadovą, A. Karačiūnas teisme neaiškino, tačiau patikino, kad po jo žodžių, jog ir Lietuvai reikalingas toks vadovas kaip V. Putinas, jokio konflikto su nepažįstamaisiais vaikinais nekilo.
Bet vėliau, kai jis išėjo iš baro į lauką parūkyti, buvo užpultas ir sumuštas – tuo metu į lauką buvo išėjęs ir kompozitorius T. Dobrovolskis.
„Kai mane spardė, kažkas šaukė: kas čia už V. Putiną? – prisiminė A. Karačiūnas. – Viskas įvyko labai greitai, paskui tie vaiinai pabėgo, atsikėlęs pamačiau, kad ant šaligatvio kraujo klane guli vyras, kuris buvo su šunimi. Tai buvo T. Dobrovolskis – manau, tas žmogus atsidūrė netinamoje vietoje ir netinkamu laiku.“
A. Karačiūnas teigė, kad iš to tragiško vakaro prisimena tik S. Jankauską ir V. Matulevičių, o su tais vaikinais, kurie yra kaltinami jo sužalojimu, susitaikė, nes šie atlygino žalą.