Kaune veikęs prostitucijos tinklas turėjo ką pasiūlyti: dirbo dvylika jaunų moterų iš Ukrainos, Rusijos ir net Kolumbijos.

„Jei nebūtų paklausos, pasiūla išnyktų. Merginos atvežtos į Lietuvą ir dirbo savo noru – jos iškart pasmerkiamos, o, jei išvažiuoja lietuvaitės tokiomis pačiomis sąlygomis, jų dažnai gailima, nes esą teko tenkinti iškrypusių užsieniečių užgaidas“, – DELFI sakė Vaida Matusevičiūtė, „Carito“ programos „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ darbuotoja.

Lietuvių vyrų seksualines užgaidas tenkinusios užsienietės beveik visos savo šalyje susidūrė su nedarbu, ne viena jų baigusi mokslus, buvo ir santuokoje laimės neradusių jaunų moterų. Prislėgtos problemų savo šalyje ryžosi atvykti į Lietuvą. Koks darbas laukia – žinojo visos. Tačiau ne viena tikėjosi, kad nereikės aptarnauti tiek daug vyrų. Kaip ir į Lietuvą atvykusi egzotiškoji kolumbietė.

„Ji turi du mažamečius. Moteris, net ir įgijusi virėjos specialybę, negalėjo išlaikyti vaikų: Kolumbijoje klesti nedarbas, o dar išsiskyrė su vyru, šis nepadėjo išlaikyti mažųjų. Jai pasiūlymas atrodė lyg išsigelbėjimas finansine prasme, kai viena moteris iš Lietuvos pasakojo, kad reikės bendrauti tik su išskirtiniais klientais, mandagiais, o, jei žmogus nepatiks, turės galimybę atsisakyti suteikti jam paslaugas. Lietuvė, viliojusi į prostituciją, patikino, kad per dieną nebus labai daug klientų. Kolumbietė ryžosi atvykti, tačiau čia pamatė kitokią realybę, nei tikėjosi“, – pasakojo V. Matusevičiūtė. Jai ir pačiai teko bendrauti su jauna moterimi iš Kolumbijos.

Atvykusią kolumbietę, kaip ir buvo žadėta, pasitiko oro uoste, už bilietus sumokėjo „darbdaviai“. Jie nuvežė jauną moterį į Kauną, ten apgyvendino. Iš karto paėmė asmens dokumentus. Kolumbietė su prekyba žmonėmis kovojantiems organizacijos darbuotojams pasakojo, kad per dieną teko aptarnauti 15, kartais net 20 vyrų. Dieną atvykdavo ir gerai apsirengusių, vairuojančių prabangius automobilius. Dauguma klientų – vedę. Tačiau nubaustų už naudojimąsi prostitučių paslaugomis šioje byloje nėra. Buvo sulaikyti įtariamieji, merginas saugoję vyrai, apklaustos merginos, kurių dauguma nereiškė pretenzijų. V. Matusevičiūtės žiniomis, ne viena prekeivių žmonėmis auka tapusi mergina taip bando apsaugoti savo artimuosius ir siekia išsaugoti privatumą, kad artimieji nesužinotų, kam ryžosi, norėdama užsidirbti pragyvenimui.

Ne viena atvykėlė gerai nė nesuprato, kad Lietuvoje prostitucija nelegali. Anot V. Matusevičiūtės, merginoms buvo pasakyta, kad „problemų su teisėsauga nebus“.

„Supratusi, kad pažadas dėl klientų skaičiaus ir elgesio buvo tik siekis atvilioti, kolumbietė pasiprašė grįžti. Kaip ji pasakojo, įtraukusieji į prostituciją bandė raminti, kad atidirbs sutartą laiką ir galės išvykti. Be to, priminė skolą už sumokėtus bilietus iš Kolumbijos į Lietuvą, skirtą išlaikymą, gyvenamąjį plotą. Net tada, kai pagaliau atidavė pinigus už kelionę, niekas neskubėjo kolumbietės paleisti. Jauna moteris, nutaikiusi progą, spruko ir paprašė žmonių pagalbos“, – dalijosi V. Matusevičiūtė.

Ši mergina – vienintelė, nepabūgusi stoti prieš „darbdavius“, vienintelė tyrime pripažinta nukentėjusiąja. Daugiau nė viena nenorėjo veltis į reikalus su teisėsauga.

Kolumbietei teko glaustis Nakvynės namuose

Kol grįžo į namus pas savo vaikus, kolumbietei teko dar kiek mažiau nei mėnesį pagyventi Lietuvoje. Iki pabėgimo prostitucijos pinklėse išbuvo panašų laiką. Tyrimo metu prireikė jos parodymų. Policija gyvenamjo ploto nukentėjusiems suteikti neturi galimybių, jei tai nėra saugomas liudytojas, tad jauna moterimi teko pasirūpinti „Carito“ darbuotojams. Jie tuoj pat ėmėsi ieškoti, kur apgyvendinti, o iki to užsienietei teko pernakvoti net Nakvynės namuose. Nejauku ir nemalonu, tačiau tai buvo greičiausias sprendimas, kad moteris turėtų kur prisiglausti. Laimei, ilgai gyvenamosios vietos paieškos netruko, ir kolumbietė buvo apgyvendinta jaukiame bute.

„Visur ją lydėjo „Carito“ darbuotojai, niekada nepalikome vienos. Už jos gyvenamąją vietą mokėjome iš savo lėšų, nes kitos galimybės neturėjome. Ji labai nejaukiai jautėsi, net ir gyvendama atskirai nuo žmonių, įtraukusių į prostituciją, nenorėjo niekur eiti“, – pasakojo V. Matusevičiūtė.

Pagaliau sulaukusi kelionės į savo šalį kolumbietė sakė, kad labai nori apkabinti vaikus ir labai pasiilgo artimųjų. Po karčios patirties jauna moteris vargu ar dar kada atvyks į Lietuvą.

Bylą tiriančių pareigūnų rankose liko tik įtariamieji ir užduotis, kad teismui būtų pateikta pakankamai įrodymų.

DELFI primena, kad kovą buvo sulaikyti 8 asmenys, o grupuotei vadovavo moteris. Prostitucijos organizavimu įtariami 4 vyrai ir 4 moterys. Policijos pareigūnai, paskelbę apie grupuotės sulaikymą, neatmetė, kad įtariamųjų gali būti ir daugiau. Be to, įtariamieji turėjo ir įprastus darbus, kai kurie iš jų dirbo švietimo įstaigoje. Ne vienas jų, anot pareigūnų, dirbo net aukštojoje mokykloje ir užėmė tam tikras pareigas.

Užsuktas prostitucijos tinklas buvo itin pelningas. Pareigūnai paskaičiavo, kad per vieną dieną prostitucijos organizatorių pajamos siekė apie 1000 eurų.

Prostitucijos veikla buvo vykdoma Šiaulių, Klaipėdos, Vilniaus ir Kauno miestuose.

Klientų pavardės nuskamba retai

Gana sudėtinga įrodyti, kad vyras, atėjęs pas prostitutę, sumokėjo jai pinigų ir naudojosi jos paslaugomis. Nors už tai baudžiama, Lietuvoje dažnai apie klientus būna per mažai duomenų. Kartais net merginų turimi užrašai, kuriuose pažymi klientų vardus, pavardes ir kiek sumokėta, – per mažas pagrindas teisiškai įrodyti kliento apsilankymą. Vyrai tiesiog gali sakyti išgalvotus vardus ir pavardes. Nors įstatymuose ir numatoma, kad vertimasis prostitucija ar atlygintinis naudojimasis prostitucijos paslaugomis baudžiamas vienodai, realybė rodo ką kita – dažniausiai baudžiami tie, kurie parduoda savo kūną.

„Carito“ organizacijoje anksčiau dirbusi Milita Žičkutė-Lindžienė atliko milžinišką darbą – surinko duomenis, kokie vyrai lieka prostitucijos šešėlyje. Aiškėja, kad merginoms pinigus už seksą moka ir šeimose gyvenantys – iš pažiūros pavyzdingi vyrai ir tėvai, ir vienišiai – jie tiesiog taip leidžia laisvalaikį. M. Žičkutės-Lindžienės išvadoje teigiama, kad vieno pirkėjo paveikslo net nėra, tačiau jie visi turi pinigų sumokėti už paslaugas.

Atliekant tyrimą kalbinti vyrai patys vengia ištarti žodį „prostitucija“ ir mieliau tai įvardija „verslo sandoriu“ ar „pabendravimu“. Vienas apklaustųjų net tikino, kad jam greitai „atliekančių savo darbą stoties merginų nereikia“. Kai kurie sakė, kad tiesiog buvo „smalsu pabandyti“.

Dalis vyrų neslėpė, kad yra vedę, o savo pasirinkimą mokėti moterims aiškino atšalusiais santykiais šeimoje.

Ne vienas kalbintas vyras neslėpė, kad būtų gėda, jei apie jo apsilankymą sužinotų draugai ir artimieji.

Policijos departamento pateikti duomenys aiškiai rodo, kad daug vyrų, kurie moka už seksą, lieka nežinomi nei visuomenei, nei teisėsaugai.

2015 metais už vertimąsi prostitucija nubausta 79 asmenys ir 29 pirkėjai. Pakartotinai (bausti nebūtinai tais pačiais metais) įkliuvo 154 pardavinėję savo kūną ir tik vienas klientas. 2016 metais – 114 prostitucijos paslaugas teikę asmenys ir tik 18 pirkėjų. Ne pirmą baudą gavo 179 sekso paslaugų teikėjai ir 3 klientai. Prostitucijos paslaugas teikia ir vyrai, tačiau ir moterų tikslus skaičius neišskiriamas.