Trijų teisėjų kolegijai pirmininkavusi Vitalija Norkūnaitė paskelbė, kad dėl tyčinio nužudymo ir plėšimo nuteistas M. Senkevičius bausmę turės atlikti pataisos namuose. Be to, jis Vilniaus rajone, Mozūriškių kaime (Zujūnų seniūnija) gyvenusios, bet nužudytos Juzefos Pažus sūnui privalės sumokėti daugiau kaip 800 eurų turtinės ir 20 tūkst. Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Skelbdama nuosprendį teisėja pabrėžė, kad buvo neginčijamai įrodyta M. Senkevičiaus kaltė – tai pripažino ir pats žudikas. Anot jos, nuteistojo kaltę sunkina tai, kad jis nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o lengvina tai, jog jis kaltę pripažino ir gailisi.

Nuosprendis dar galės būti skundžiamas apeliacine tvarka.

M. Senkevičius teisme aiškino, kad Vilniaus rajone gyvenusios senolės nenorėjo ir neplanavo žudyti – tik siekė ją apiplėšti. Bet pasielgė kaip monstras – jam negalinčią pasipriešinti 86 metų pensininkę daužė rankomis, spardė ir galop užtalžė namuose rastu metaliniu žarstekliu. O išbėgdamas iš namų jos kūną uždengė po ranka pasitaikiusiu užvalkalu.

„Norėjau tik apiplėšti, žudyti tikrai neketinau, šiandien negaliu pasakyti, kodėl taip pasielgiau – viską prisimenu tik per rūką, o ir nelabai norisi prisiminti“, – sakė anksčiau kikboksu užsiiminėjęs M. Senkevičius, kuris tikina, kad dėl savo elgesio esą nuoširdžiai gailisi

Šis nusikaltimas buvo įvykdytas praėjusių metų balandžio 26 d. apie 15 val., apie jį dar tą pačią dieną plačiai rašė žiniasklaida, rodė televizijos – po nužudymo M. Senkevičius paspruko į Vilnių, jo paieškos tęsėsi iki vėlyvo vakaro, dėl to ant kojų buvo sukeltos itin gausios policijos pajėgos.

Ieškodami galimo žudiko pareigūnai tą vakarą Vilniaus Justiniškių mikrorajone buvo užtvėrę gatves ir tikrino visus į Vilnių įvažiuojančius ir išvažiuojančius automobilius. O teisme paaiškėjo, kad M. Senkevičius buvo sulaikytas, kai atėjo pas savo buvusią sutuoktinę. Neblaivus, nes iš J. Pažus pagrobęs vos 20 eurų nusipirko butelį trauktinės ir skardinę alaus, kurį kuo ramiausiai išgėrė prie daugiabučių esančioje krepšinio aikštelėje.

„Marekas tą dieną man paskambino ir pasakė, kad nori susitikti ir aplankyti savo sūnų, – teisme pasakojo buvusi kaltinamojo žmona. – Pasakiau, kad iki 18 val. dirbu ir namuose būsiu tik vakare, jeigu nori, tegul atvažiuoja. Bet daug vilčių į tai nedėjau – anksčiau jis ne kartą žadėdavo atvažiuoti, bet taip sūnaus ir neaplankydavo. Tačiau tą vakarą pasirodė – prie namų pasikalbėjome, jis norėjo užeiti, bet nesutikau, nes mano tėvai prieštarauja.

Pasakiau, kad susitikime vėliau, kai grįš tėvai. O apie 21.30 val. į mano namus įsiveržė policija – įnirtingai daužė į duris, kol juos įsileidau. Į namus įpuolę pareigūnai ėmė šaukti, kur mano brolis, kodėl aš jį slepiu. Labai išsigandau, nes brolio neturiu, o jie ėmė ieškoti po namus, net visas spintas išvertė. Pasakiau, kad neturiu brolio, tada jie paklausė, o kas mane sieja su M. Senkevičiumi – atsakiau, jog jis yra buvęs mano vyras. Ir kaip tik tuo metu man suskambo telefonas – pamatę, kad skambina Marekas, pareigūnai liepė jį pasikviesti į namus. O po 10 min., kai jis atėjo, iš karto sulaikė.“

Jauna moteris aiškino, kad labai nustebo sužinojusi, kuo yra kaltinamas jos buvęs sutuoktinis. „Net mano tėvai stebėjosi, nes jis visada atrodė esantis prie bailesnių žmonių“, – kalbėjo liudytoja.

Viena mažametį vaiką auginanti moteris sakė, kad su M. Senkevičiumi susituokė dar prieš septynerius metus, bet santuoką nutraukė vos po pusantrų metų bendro gyvenimo.

„Alkoholis ir buvo viena pagrindinių priežasčių, dėl ko mes išsiskyrėme – kai vaikui tebuvo vos pora mėnesių, jis mieliau laiką leisdavo su draugais“, – pažymėjo ji.

Kad gyvenimas pasisuko ne ta linkme, kokia norėtųsi, M. Senkevičius irgi kaltino būtent alkoholį – vyras sakė, kad dar užpraėjusių metų rudenį susipyko su tėvu, kuris jį išvarė iš namų, todėl šis visą laiką glaudėsi pas tuos žmones, kurie jį priimdavo. Atsidėkodamas jiems kaltinamasis padėdavo nudirbti įvairius darbus.

O likus dviem dienoms iki nužudymo M. Senkevičius ėmė girtuokliauti – nužudymo išvakarėse nusipirko butelį degtinės, neturėjo kur nakvoti, todėl užlipo į Mozūriškių kaime esantį medžiotojų bokštelį. Čia „patvarkė“ pusę butelio ir užmigo, o ryte atsikėlęs baigė gerti degtinę.

„Tada ir kilo mintis nueiti pas močiutę ir ją apiplėšti“, – ikiteisminio tyrimo metu M. Senkevičius aiškino, kad žudyti jam pasipriešinti negalinčios senolės neplanavo, bet medžiotojų bokštelyje rastą peilį pasiėmė su savimi.

Savo auką M. Senkevičius pažinojo iš anksčiau – kartais jai yra padėdavęs nudirbti ūkio darbus. Todėl J. Pažus, pamačiusi jauną vyrą, iš karto sutiko jį įsileisti į namus, juoba kad šis paprašė leisti atsigerti vandens.

M. Senkevičius aiškino, kad su pensininke kalbėjosi maždaug pusvalandį – klausė, kaip šiai sekasi, kokia yra jos sveikata.

„Ilgą laiką nedrįsau jos užpulti“, – tikino jis. O kai galop ryžosi, griebė jai už pakarpos ir nutempė į namus – prieangyje kartą iš kojos senutei spyrė į galvą.

Smūgis buvo toks stiprus, kad senolė nuskriejo net keletą metrų ir trenkėsi į lovą, iš jos galvos ėmė bėgti kraujas. Užrakinęs namus įsibrovėlis ėmė versti namus ir ieškoti vertingų daiktų, bet nieko vertingo taip ir nesurado. O kai netrukus pamatė, kad sąmonę praradusi senolė jau atsigavo ir atsistojusi tyliai ėjo į kitą kambarį, ko gero, norėdama pabėgti iš namų, M. Senkevičius ją nutempė atgal prie lovos ir vėl ėmė daužyti rankomis, spardyti iš kojos.

„Ji tada vėl prarado sąmonę, o aš toliau verčiau namus, bet po kiek laiko ji vėl atsigavo, atsidėdo prie lovos, valėsi kraują ir ėmė šauktis pagalbos, – pasakojo M. Senkevičius. – Prieangyje pamačiau žarsteklį ir su juo kelis kartus smogiau per galvą, ji vėl nukrito.“

Supratęs, kad namuose nieko vertingo neras, M. Senkevičius griebė nuo stalo mobiliojo ryšio telefoną ir iš pensininkės piniginės ištraukė 20 eurų, o jau nebegyvą senolę uždengė ant stalo gulėjusia staltiese.

Iš namų išbėgęs M. Senkevičius prie pat durų sutiko kaimynę – Vladislavą Pažus, kuri yra nužudytosios vyro brolio žmona. „Mane pamatęs Marekas tik sušuko, kad kviesčiau greitąją, o pats sakė bėgantis į Šilėnus“, – sakė senolė, tuo metu dar nežinojusi, jog akis į akį susidūrė su žudiku.

Prie vos už 70 metrų gyvenančios giminaitės namų V. Pažus buvo atėjusi ir prieš 10 minučių, bet tada jos durys buvo užrakintos.

„Grįžusi į namus pasakiau vyrui, kad Juzefa iš vidaus užsirakinusi duris, tačiau to ji dieną niekada nedarydavo, – sakė liudytoja. – Todėl nutariau dar kartą nueiti, sutikau Mareką, o durys tada jau buvo atrakintos. Užėjusi į vidų šaukiau Juzefą, bet ji neatsiliepė, o paskui ant grindų pamačiau kraujo lašus – labai išsigandau, dar garsiau ėmiau šaukti, bet niekas taip ir neatsiliepė. O tada užėjau į kambarį ir pamačiau Juzefos kojas, kurios buvo prie lovos.“

Išsigandusi senolė parbėgo į namus ir baisią žinią pranešė ką tik į svečius atvažiavusiam sūnui. Šis atbėgęs į giminaitės namus dar bandė tikrinti jos pulsą, bet J. Pažus jau buvo mirusi.

„Namuose buvo labai daug kraujo, Juzefos veidas ir rankos buvo visos kruvinos“, – prisiminė vyras. Apie tai jis iš karto pranešė ne tik policijai, bet ir nužudytosios sūnui Miroslavui Pažus – kai šis atvažiavo į motinos namus, įvykio vietoje darbavosi jau kriminalistai.

Kalbėdamas apie motiną vyras teisme net apsiverkė – jis sakė, kad motina žiemą gyveno pas savo dukrą, o pavasarį norėjo grįžti į gimtuosius namus. Ir buvo atvežta, bet čia išgyveno vos tik savaitę.