Su tokiomis širdį veriančiomis mintimis šiuo metu gyvena beveik prieš dvejus metus Vilniaus Fabijoniškių mikrorajone nužudyto, o po to ir padegto 25 metų Edgardo L. artimieji. Nors to, ką jie patyrė, neįmanoma pamiršti, bet ir žaizdoms gydyti dar net ne laikas – iki šiol per daug klausimų, kodėl ir kaip buvo nužudytas jaunas žmogus.
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vladislavas Lenčikas antradienį tęsė baudžiamosios bylos, iškeltos dėl Edgaro L. tyčinio nužudymo, nagrinėjimą. Kaltinimus dėl šio baisaus nusikaltimo Vilniaus apygardos prokuratūra pateikė iki šiol neteistam 24 metų vilniečiui Antanui Vaitkaičiui.
Baudžiamojon atsakomybėn patrauktas vyras jau beveik dvejus metus laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (TIK), tačiau kaltės nepripažįsta. Ir nors jam jau ne kartą teisėjas siūlė posėdyje išsakyti savo poziciją, A. Vaikaitis kalbėti nepanoro – iš pradžių aiškino, kad nori išgirsti visų liudytojų pasakojimus, o kai teismas juos apklausė, pareiškė, jog nuo kaltinimų ginsis tik tada, kai bus peržiūrėti vaizdo įrašai iš nusikaltimo vietos.
Šiuos įrašus dar ikiteisminio tyrimo pradžioje policijos pareigūnams pateikė dabar jau veiklą nutraukusios parduotuvės „Fresh Market“ Liudviko Zamenhofo g. darbuotojai – būtent šie vaizdo įrašai padėjo atskleisti baisų nusikaltimą. Tačiau A. Vaitkaitis įsitikinęs, kad šie įrašai yra jam naudingi ir padės atskleisti tikrąją tiesą – žudikas esą yra ne jis.
O kol baudžiamoji byla dar nebaigta nagrinėti, A. Vaitkaitis veržiasi į laisvę – teismo posėdyje ėmė piktintis, kad jam iškeltoje byloje „išskyrus melagingus parodymus“ nėra kaltę pagrindžiančių įrodymų, o už tai, jog teismo nuosprendžio paskelbimo lauktų laisvėje, bet intensyviai prižiūrimas, pasisiūlė sumokėti 20 tūkst. eurų užstatą. Tiksliau, šiuos pinigus yra pasiryžę sumokėti kaltinamojo tėvai – jie specialiai iš banko paėmė kreditą, tačiau pinigų neskuba pervesti į teismo depozitinę sąskaitą, nes tada jau teks mokėti ir palūkanas, o kol kreditas nenaudojamas, pakanka mokėti mėnesinę 15 Eur įmoką.
„Negaliu pavesti savo tėvų, niekur aš nebėgsiu ar slapstysiuosi, noriu, kad ši byla kuo greičiau baigtųsi“, – aiškino jis. Ir čia pat ėmė piktintis, kad esą yra nepagrįstai apkaltintas baisiu nusikaltimu.
„Kur yra teisybė – ar mes esame Europos Sąjungoje, ar grįžome atgal į sovietmetį? – emocingai kalbėjo A. Vaitkaitis ir pareikalavo, kad jo bylą nagrinėtų prisiekusiųjų teismas: – Jeigu mane teisiate, tai kur yra prisiekusiųjų teismas? Kur yra dvylika teisėjų?“
Lietuvoje dar nėra įkurtas prisiekusiųjų teismo institutas, todėl A. Vaitkaičio bylą teks išnagrinėti teisėjui V. Lenčikui, o jeigu su jo priimtu nuosprendžiu proceso dalyviai nesutiks, galės skųstis aukštesnės instancijos teismui. Tiesa, dar iki to teismas turės nuspręsti, ar kaltinamąjį tyčiniu nužudymu laikyti įkalintą Lukiškėse, ar – leisti gyventi tėvų namuose.
Susitiko autobusų stotelėje
Nusikaltimas, kuriuo kaltinamas A. Vaitkaitis, išties yra sukrečiantis – Edgaras L. mirė nuo durtinės žaizdos kakle ir daugybinių smūgių, suduotų rankomis, kojomis ir nenustatytu daiktu. Maža to, siekiant sunaikinti nusikaltimo įkalčius sunkiai sužalotas vyras buvo padegtas.
Šis nusikaltimas prie sostinės L. Zamenhofo g. esančių garažų buvo įvykdytas 2015 m. balandžio 4 d. vakarą. Kad čia buvo nužudytas jaunas vyras, pareigūnai sužinojo ne iš karto – iš pradžių ugniagesiams buvo pranešta, kad prie garažų kažkas padegė padangas. Į nelaimės vietą atvykę ugniagesiai ugnį greitai užgesino ir pranešė baisią naujieną – degė ne padangos, o benzinu apipiltas žmogus. Išgelbėti jo gyvybės jau nebuvo jokių galimybių.
Peržiūrėję prie garažų tuo metu veikusios parduotuvės „Fresh Market“ vaizdo kamerų užfiksuotus įrašus pareigūnai pastebėjo tris vyrus – jie kelias valandas čia girtavo, o vėliau vienas buvo sumuštas.
A. Vaitkaitis po nusikaltimo buvo sulaikytas tik praėjus dviem paroms – jo pareigūnams nepavyko rasti, nes šis po tragišką vakarą įvykusių išgertuvių iš pat ryto išėjo iš namų ir glaudėsi pas draugę.
Per pirmąją apklausą policijoje A. Vaitkaitis pasakojo, kad nužudytąjį Edgarą L. pažinojo vos kelis mėnesius, nes prieš tai abu kartu dirbo „Tanagros“ autoservise. „Mane iš darbo atleido, nes vieną dieną neatėjau į darbą“, – sakė tuo metu dar įtariamasis.
Jis pasakojo, kad tądien susitiko su kito Baltupiuose veikiančio autoserviso vadovu Arūnu Tolvaiša – pas jį anksčiau yra atlikęs praktiką. „Jis man pasiūlė išgerti, aš sutikau“, – sakė A. Vaitkaitis.
Vyrai nusipirko alaus, gėrė miškelyje, o apie 16 val. nuvažiavo į Fabijoniškes, kur prie stotelės „Takas“ susitiko po darbo autobuso laukusį Edgarą L. Vyrai nutarė išgerti – nuėjo į „Fresh Market“ ir nusipirko 0,7 l talpos degtinės butelį ir sulčių. Kai išgėrė, nusipirko dar tiek pat.
O tada girtaujant, pasak A. Vaitkaičio, kilo nesutarimai. „Nepamenu, bet lyg buvo kalba apie kažkokias merginas, – sakė įtariamasis. – Kai baigėme gerti butelį, konfliktas peraugo į muštynes – Edgaras L. užsimojo ir norėjo man trenkti, bet nepataikė, tada aš jam trenkiau į veidą ir pilvą. Mes tada pargriuvome, man suplyšo kelnės, o kai atsistojau, norėjo atsikelti ir Edgaras L., bet neleidau – jam spyriau keletą kartų, gal du kartus į galvą, nugarą. Jis buvo gyvas – gulėjo, stenėjo ir reiškė nepasitenkinimą.“
A. Vaitkaitis sakė, kad šį konfliktą matęs A. Tolvaiša į jį nesikišo, o paskui kartu su juo išėjo, palikdami Edgarą L. – vyrai nuvažiavo į Šeškinės mikrorajone esančią Gelvonų g., kur dar nusipirko šešis litrus alaus ir toliau girtavo. O apie 22 val., kai parduotuvėje daugiau svaigalų nebegalėjo nusipirkti, išsiskirstė.
Užsuko į degalinę ir nusipirko benzino
Tik A. Vaitkaitis dar nenorėjo eiti į namus. „Grįžau atgal į Fabijoniškes, „Tako“ stotelę, nuėjau į degalinę ir nusipirkau du litrus benzino – buvau sušalęs, todėl norėjau pasišildyti“, – sakė jis.
Vyras patikino, kad benziną supylė į namų kieme stovėjusio savo automobilio „Mercedes Benz“ degalų baką, tačiau pasišildyti taip ir negalėjo, nes nesugebėjo patekti į automobilio vidų.
A. Vaitkaitis tikino, kad dar tą patį vakarą buvo užėjęs pas kaimynus – išgėrė degtinės. „O po to nuėjau namo“, – kalbėjo įtariamasis, patikinęs, kad Edgaro L. nežudė, jį garažų aikštelėje paliko gyvą.
Bet praėjus pusmečiui A. Vaitkaitis dalies savo pasakojimo išsižadėjo – pareiškė, kad A. Tolvaiša jį buvo įtikinęs, jog būtent jis mušė Edgarą L., bet pasėdėjęs už grotų „prisiminė“, kad viskas buvo kitaip. Ir tada nurodė, kad ne jis, o būtent A. Tolvaiša mušė nužudytąjį. O mušė dėl to, kad tarp jų esą kilo konfliktas – kuris yra stipresnis.
„Girtas A. Tolvaiša būna agresvus“, – per antrąją apklausą kalbėjo A. Vaitkaitis.
Jis taip pat sakė, kad esą A. Tolvaiša Edgarui L. iš kojos sudavė keletą smūgių, dėl ko šis nuvirto už bortelio, o kas buvo toliau, esą nematė, o pažiūrėti už bortelio negalėjo, nes buvo per daug girtas.
A. Vaitkaitis taip pat prisipažino, kad vėliau išeinant iš garažų pasiėmė Edgarui L. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną, kurį vėliau būtų atidavęs. „Nepasidomėjau, kas jam, nes buvau girtas“, – atsakomybės kratėsi įtariamasis.
Per daug pasitikėjo kitais žmonėmis
A. Tolvaiša teisme šiuos kaltinamojo žodžius paneigė, o nužudytojo Edgaro L. artimieji liejo ašaras, kad po baisios mirties šis dar ir yra šmeižiamas. Nuo vaikystės su Edgaru L. draugavusios kaimynės teisme pasakojo, kad vaikinas labai rūpinosi savo šeima, nes dar mažas neteko tėvo, todėl savo jaunesniajam broliui buvo ne tik brolis, bet ir tėvas.
„Jis niekada nesiveldavo į jokius konfliktus, o jeigu tokie nutikdavo, visada labai greitai juos užgesindavo, aš net neįsivaizduoju, kokiomis aplinkybėmis jis galėjo atsidurti su tokiu žmogumi, kuris jam taip padarė“, – sunkiai emocijas tramdė nužudytojo pusseserė Viktorija L.
Jai antrino ir geriausio draugo netekusi Vitalija P.: „Tai, kas įvyko, protu nesuvokiama, gal taip nutiko dėl to, kad jis per daug pasitikėdavo kitais žmonėmis.“
Pasak jos, Edgaras L. maždaug prieš metus buvo išsikraustęs iš motinos namų, nes norėjo sukurti savo šeimą, galvojo apie santuoką, tačiau motinos namuose lankėsi labai dažnai ir ja rūpinosi.