Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad tragišką eismo įvykį sukėlęs A. Antonevičius žuvusios penkiolikmetės broliui turės sumokėti ne 18, o 10 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimą. Gerokai didesnę sumą nukentėjusiajam buvo priteisęs Vilniaus miesto apylinkės teismas.

Tuo metu dukros netekusiems tėvams teismas paliko tą patį neturtinės žalos atlyginimą – nuteistasis jiems privalo sumokėti po 22 tūkst. Eur.

„Teismas atsižvelgė į pasekmes, į tai, kad nepilnametės mirtis sukėlė nukentėjusiems – tėvui, motinai ir broliui skaudžius dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą, įvertino A. Antonevičiaus kaltės formą (neatsargumas), – sakė Vilniaus apygardos teismo atstovė Raimonda Jagminaitė. – Teismui nekelia abejonių, kad sesers žūtis broliui sukėlė dideles dvasines kančias, tačiau priteista neturtinės žalos suma yra aiškiai per didelė, dėl ko turi būti sumažinta.“

Pasak jos, tragišką eismo įvykį sukėlęs A. Antonevičius taip pat prašė panaikinti jam skirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą dvejus metus vairuoti kelių transporto priemones.

„Nuteistojo skunde nurodytas argumentas, kad teisė vairuoti yra būtina darbui, negali būti pakankamu pagrindu panaikinti šia poveikio priemonę – siekiant apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokio pobūdžio ir kitų Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimų bei pataisyti nuteistąjį nusveria jo patiriamus nepatogumus.“

Vilniaus apygardos teismas A. Antonevičiaus skundą nagrinėjo jau antrą kartą – ši byla buvo pasiekusi net Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą (LAT).

Dabar jau iš darbo Vilniaus apskrities policijoje pasitraukęs 44 metų A. Antonevičius buvo nuteistas dėl tragiško eismo įvykio, nutikusio dar 2014 m. spalio 29 d. vakarą, kai 19.11 val., vairuodamas automobilį „VW Sharan“ Vilniuje, Pilaitės prospekte, nesustojo prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją ir partrenkė per ją ėjusią penkiolikmetę Dorotą L.

Nuo patirtų sunkių sužalojimų mergaitė įvykio vietoje mirė.

Ne tarnybos metu važiavęs policijos pareigūnas buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau nebuvo viršijęs leistinos 0,4 promilių ribos.

A. Antonevičius teigė, kad alkoholio tądien nevartojo, tačiau prieš išvažiuodamas automobiliu buvo išgėręs širdies lašų.

Pirmosios instancijos teisme A. Antonevičius pripažino kaltę ir teisinosi, kad tą vakarą buvo neatidus ir nepastebėjo, kaip nepilnametė išėjo į nereguliuojamąją pėsčiųjų perėją, nors ją pirmoje eismo juostoje buvo sustojęs praleisti kitas automobilis.

Kadangi buvęs pareigūnas teisme pripažino jam pateiktus kaltinimus, aiškino, jog gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų, jo baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka – apklaustas tik kaltinamasis, teisme pagarsinti liudytojų parodymai ir išklausytos proceso dalyvių baigiamosios kalbos.

Dėl tokio proceso teismas privalo nuteistajam sumažinti bausmę trečdaliu.

Teisme A. Antonevičius sutiko ir su baudžiamojoje byloje žuvusiosios mergaitės tėvų pareikštu civiliniu ieškiniu dėl turtinės žalos atlyginimo – jie prašė priteisti dėl dukters laidotuvių patirtas išlaidas.

Tačiau A. Antonevičius abejojo, ar sugebės atlyginti prašomą neturtinės žalos atlyginimą – žuvusiosios tėvai ir brolis prašė priteisti 90 tūkst. Eur.

„Tokių pinigų niekada neturėsiu, šiuo metu mano materialinė padėtis nėra gera, gaunu 230 Eur pensiją, su šeima nėra didelė, esame paėmę 150 tūkst. litų (apie 45 tūkst. eurų) paskolą, kurią turime grąžinti iki 2024 m., mūsų namas užstatytas, o dabar man joks bankas paskolos nesuteiks“, – tada teisme sakė A. Antonevičius, pažadėjęs, jog, kaip bebūtų, žuvusiosios šeimai žalą atlygins.

Apkaltinamąjį nuosprendį priėmęs teismas šią sumą sumažino iki 62 tūkst. Eur, A. Antonevičiaus taip pat neįkalino – jam skirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant pustrečių metų.

„Kaltinamasis teismą įtikino, kad jo gailestis nėra formalus, o nuoširdus“, – skelbdama nuosprendį tuomet sakė teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė.

Pakeitė poziciją: neatsargi buvo ir mergaitė

Dėl nuoširdžios atgailos laisvę išsaugojęs A. Antonevičius nutarė nelaukti, kol įsiteisės jam paskelbtas nuosprendis ir jį apskundė apeliacine tvarka. Tuo metu nei nukentėjusieji, nei prokuroras nuosprendžio neskundė – juk nuteistasis su viskuo sutiko.

Savo skunde buvęs pareigūnas teisėjų prašė ne tik sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį žuvusiosios penkiolikmetės šeimai, bet ir sutrumpinti atimtą teisę vairuoti transporto priemones.

Apeliacinės instancijos teismui buvęs pareigūnas skundėsi sunkia savo finansine padėtimi – nurodė, kad gyvena nepasiturinčiai, bankui moka palūkanas už kreditą, taip pat išlaiko nepilnametę dukrą.

Nors pirmosios instancijos teisme visiškai pripažino kaltę (dėl ko bausmė buvo sumažinta trečdaliu), skųsdamas nuosprendį A. Antonevičius suabejojo, ar tikrai tik jis vienas yra kaltas dėl nelaimės – esą neatsargi buvo ir nepilnametė, nes „bėgo per perėją, neįsitikinusi saugumu“.

Savo skunde A. Antonevičius taip pat suabejojo, ar pagrįstai žuvusiosios mergaitės broliui yra priteistas neturtinės žalos atlyginimas – esą tik išimtiniais atvejais kompensacija yra priteisiama šeimos nariams.

Prašydamas sumažinti priteistą kompensaciją, buvęs pareigūnas pabrėžė, kad net neblaivių vairuotojų bylose priteisiamos žalos dydis įvertinamas ne daugiau kaip 30 tūkst. Eur, o jam, vairavusiam neviršijus leistinos alkoholio normos, tėvams buvo nurodyta sumokėti 44 tūkst. Eur.