Laikinai Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazijos direktoriaus pareigas einantis Sigitas Kavoliūnas sako, jog kai kurios mokymo įstaigos mieliau nutyli, kad įtaria mokinį vartojant narkotikus, nei apie tai kalbasi su juo, praneša policijai, mokinio tėvams.

„Mums rūpi mokinių ateitis, tai ne tik skambūs žodžiai. Todėl pats iškviečiau policiją, kalbėjausi su mokiniais, tokias problemas reikia spręsti, o ne tylėti“, - DELFI sakė S. Kavoliūnas.

Ne vienerius metus su vaikais dirbanti Violeta Urbanavičienė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui, pasakojo, kad ne kartą patys mokiniai užsiminė, jog kitos mokyklos nutyli.

„Aišku, tai kalbų lygyje, bet iš kitų mokyklų atėję mokiniai pasakojo, kad jei ką pagauna su narkotikais, paprastai apie tai nutylima. Po trečiadienio įvykio mūsų gimnazijoje kilo diskusija su mokiniais, kodėl buvo iškviesti pareigūnai, kad gimnaziją vadins narkomanų mokykla. Tačiau mes vykdome ir prevencines priemones, stebime mokinius, stengiamės jiems padėti, įtraukti į veiklą, o ne apsimesti, kad problema neegzistuoja“, - sakė V. Urbanavičienė.

Tiesa, kaip pasakojo abu pedagogai, yra nemaža dalis mokinių, kurie pritaria sprendimui neslėpti problemos. Tiek gimnazijos direktorius, tiek V. Urbanavičienė sako puikiai žinantys, kad mokyklos mieliau nutyli ir priima paprastą sprendimą - tiesiog pašalinti įkliuvusį moksleivį ir taip apsaugoti mokyklos vardą, bet ne patį vaiką.

„Kur tam išmestam vaikui dėtis? Mūsų gimnazijoje yra buvę atvejų, kai atėjo iš kitos mokymo įstaigos vaikas, kuris turėjo priklausomybę. Apie tai mokinys pasakė pats, su juo kalbėjo pedagogai, dirbo socialiniai darbuotojai, stengėsi jam padėti. Tai buvo gal prieš ketverius metus. Mokinys baigė vidurinę, kiek žinau, įstojo ir mokosi toliau, - sakė V. Urbanavičienė. - Vakarykštis atvejis - mokinys taip pat yra atėjęs iš kitos mokymo įstaigos. Mes stebime vaikus ir stebėjome tą vietą, kurioje buvo perduota narkotinė medžiaga“.

Laikinasis direktorius S. Kavoliūnas DELFI paaiškino, kad gimnazija savo iniciatyva anksčiau buvo pakvietusi kinologus, kurie patikrino, ar mokymo įstaigoje nėra narkotikų pėdsakų.

„Surado tik vienoje vietoje, tad ėmėme stebėti, kas ten vyksta“, - sakė vadovas.

Pedagogai neslepia, kad viešojoje erdvėje visiems prieinama informacija daro „meškos paslaugą“. Kone kiekviename pokalbyje paaugliai kelia klausimą: „o kas čia blogo?“. Mat karts nuo karto kas nors viešai postringauja, kad žolė esą yra kaip vaistas, palengvinantis vėžio ar kitos sunkios ligos keliamus skausmus.

Pedagogai neslepia, kad tuomet tenka aiškinti paprastą dalyką - juk kai esi sveikas, vaistų negeri. O psichiką žalojantys narkotikai, kad ir kokie nekalti jie atrodytų nesuprantantiems, veda tik į vieną pusę. Anot S. Nėries gimnazijos pedagogų, tik susivienijusios mokyklos gali padaryti daugiau mokinių labui.