Lietuvoje gangsterių interviu – tik už pinigus

Dokumentinių laidų ciklui „Insider” filmuodamas pasakojimą apie Lietuvą, kurioje vis dar klesti pavogtų automobilių verslas, norvegų žurnalistas liko nustebintas, kai sužinojo, kad siekdamas prašnekinti žmogų iš gangsterių pasaulio turės patuštinti savo piniginę.

Jis teigė, kad visiškai atvirai ir be jokio atlygio anksčiau prie kamerų su juo šnekėjosi nusikalstamo pasaulio atstovai ne tik iš Norvegijos, bet ir Jungtinės Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų ar tolimosios Peru Respublikos.

Tačiau atvykęs į mūsų šalį ir neturėdamas jokių konkrečių faktų, o tiktai prieš tai Norvegijoje išgirstus pasakojimus bei legendas apie visoje Skandinavijoje klestinčius lietuvius mašinvagius, S. M. Lieras už informaciją iš pirmų lūpų buvo priverstas dosniai atsilyginti.

„Suprantu, kad lietuviai iš nusikaltėlių pasaulio nelinkę dalintis savo istorijomis su televizijos žurnalistais, nes jie laikosi senųjų buvusios Sovietų Sąjungos šalyse paplitusių vagių pasaulio taisyklių – kategoriškai nebendrauti su teisėsaugos pareigūnais ir žurnalistais. Tačiau, tai, ką išgirdau iš šito pašnekovo, likau sužavėtas”, - kalbėdamas su DELFI pasakojo S. M. Lieras.

Norvegui paskutinę vizito dieną Vilniuje pavyko pašnekinti vieną praeityje garsios kauniečių nusikaltėlių gaujos atstovą, kuris su kitais mašinvagiais bei kontrabandininkais paskutiniu metu neretai „verslo” reikalais apsistoja Skandinavijos šalyse – Norvegijoje, Danijoje ir Švedijoje.

S. M. Lieras teigė sugrįžęs į Norvegiją pašnekins atstovus iš Norvegijos ir Švedijos draudimo kompanijų, kurie jam yra pasakoję apie minėtose šalyse vis dar dažnai vagiamus, o vėliau Lietuvą pasiekiančius automobilius. Šis unikalus reportažas apie Lietuvą, tiesa, ne iš pačios gražiausios pusės, per vieną iš Norvegijos televizijos kanalų bus rodomas kitų metų pradžioje.

Ekskursija su policininkais nesužavėjo

Bendraudamas su mašinvagių gaujomis kovojančiais Kauno policininkais S. M. Lieras teigė supratęs, kad šie svečiams iš užsienio nelinkę atskleisti tikros situacijos. Tačiau kauniečiai pareigūnai draugiškai bendravo su užsieniečiais - kaip įmanydami stengėsi svečiams parodyti kuo daugiau įspūdingesnių mafijos sostine Skandinavijoje vadinamo Kauno miesto objektų.

Kelias valandas važinėdami su policininkų mikroautobusu tamsintais stiklais norvegai buvo privažiavę net prie legendomis apipintos pakaunėje Užliedžių kaime esančios H. Daktaro šeimos pilaitės.

„Prisipažinsiu, kad tai nenustebino, kadangi neretai panašiai elgiasi ir norvegų policijos darbuotojai. Todėl pirmąją lankymosi Lietuvoje dieną buvome šokiruoti, kai pamatėme, kad Kaune policininkai mus tegali pravesti po atnaujintas areštines ar pademonstruoti, ką sugeba jų tarnybinis šuo, - ironiškai nusiteikęs kalbėjo S. M. Lieras. - Tai, ką išvydome pirmomis dienomis, privertė gerokai sunerimti. Juk čia lankėmės dėl to, kad Lietuva pas mus yra pagarsėjusi kaip tranzito šalis, per kurią keliauja nemažai iš Skandinavijos ar kitų Vakarų Europos šalių pavogtų automobilių, kurie vėliau iškeliauja į Rusiją, Tadžikistaną ar Azerbaidžaną. Mes neketiname parodyti, kad Lietuva – tikras rojus mašinvagiams, nežadame kraipyti faktų, tačiau siekiame atskleisti visą pavogtų automobilių ir jų tolimesnio transportavimo bei realizavimo mechanizmą”.

Prieš atvykdamas į Lietuvą norvegas sakė išsiaiškinęs, kad Skandinavijos šalių didmiesčiuose pavagiami automobiliai vis dažniau įvairiausiais būdais atkeliauja į Kauną. Po to užmiestyje esančiuose angaruose, apleistose fermose išardomi atskiromis detalėmis. Galiausiai kitomis detalėmis nusikaltėlių samdomi mechanikai iš naujo perrenka automobilius ir juos išgabena į tolimųjų Rytų ar Azijos šalis, kurie tenai parduodami geromis kainomis.

Pakerėjo vizitas „mažajame Detroite”

Per kelias filmavimų dienas norvegai apsilankė Kauno automobilių turguje, Marijampolės automobilių aikštelėse, Vilniaus Gariūnų turguje. Jie noriai bendravo su buvusiais Kauno policijos darbuotojais, vienu iš buvusių Lietuvos atstovų Europole, privačiais detektyvais, kurie užsienio draudimo bendrovėms padeda surasti į mūsų šalį įvairiausiais maršrutais atkeliavusias vogtas transporto priemones.

Paslėptomis kameromis norvegai lankėsi ir automobilių laužynuose bei dėvėtų dalių parduotuvėse. Kaip pasakojo S. M. Lieras, panašius eksperimentus „Insider” laidos kūrėjai rengia ne pirmą kartą ir įvairiose šalyse. Jie mano, kad tokia laida įtaigesnė už diskusijas studijoje ar policininkų kabinetuose, kai dažniausiai tamsias situacijas pašnekovai mėgina praskiesti gerokai šviesesnėmis spalvomis.

Apvažiavę Marijampolę ir savo akimis išvydę kone ant kiekvieno kampo veikiančias parduodamų naudotų automobilių aikšteles ar nedidelius autoservisus, angarus ir laužynus, kuriuose prekiaujama įvairiausių mašinų markių dalimis, norvegai šitą miestą pavadino „mažuoju Detroitu”.

S.M.Lieras buvo smarkiai nustebintas sužinojęs, kad dauguma lietuvių minėtose turgavietėse perka naudotus ir dažniausiai po avarijų iš skirtingų tos pačios markės transporto priemonių suklijuotus automobilius.

Akibrokštas – pro viešbučio langą

Norvegų žiniasklaidoje buvo pasirodę nemažai publikacijų, kad į Norvegiją dažnai vogti ar vedini kitų nusikaltimų suvažiuoja būreliai jaunuolių iš Kauno, Šilainių mikrorajono.

S. M. Lieras norėjo savo akimis pamatyti šitą kauniečių gyvenamąjį rajoną. Iš pradžių jiems susidarė įspūdis, kad šiame rajone kasdienis gyvenimas primena JAV juodaodžių getus, kuriuose dienos metu vyksta vieša prekyba kvaišalais, o sutemus aidi šūviai iš tarpusavyje konfliktuojančių gaujų pusių. Tačiau skersai ir išilgai pervažiavę Šilainius norvegai nieko panašaus neišvydo.

Didžiausią staigmeną norvegų žurnalistai išvydo priešpaskutinę vizito Lietuvoje naktį. Tąsyk Vilniaus stoties rajone veikiančio viešbučio, kuriame jie buvo apsistoję, aikštelėje atvyko baltarusiškos registracijos automobilis iš kurio iššokę keli jauni vyrai apšvarino vieną greta stovėjusią transporto priemonę. Šis incidentas norvegų ne išgąsdino, o azartiškai įkvėpė kaip tikrus žurnalistus. Visa tai užsieniečiai įamžino filmavimo kamera pro viešbučio langą.

Albanai jau pranoko lietuvius

„Nepaisant įvairių trukdžių Lietuva paliko draugiškų ir šiltų žmonių šalies įvaizdį. Pastebėjau, kad jūsų šalyje tebegyvuoja savotiškas miksas tarp sovietinių ir naujųjų Vakarų pasaulio šalių. Vis dar likę nemažai senų ir nerenovuotų pastatų, daugiabučių, tačiau tuo pačiu stiebiasi nemažai šiuolaikiškai atrodančių dangoraižių. Suprantu, kad čia gyvenantys jauni žmonės nori gerai gyventi, bet neturi gerai apmokamų darbų, tad jie metasi į nusikaltimus ir kai kada juos daro Skandinavijos šalyse. Bet tai manęs nestebina, kadangi tokia situacija yra kone visoje Europoje, - portalui DELFI kalbėjo S. M. Lieras. - Apie Lietuvą ir jos žmones esu daugiau girdėjęs iš spaudos. Paskutiniu metu lietuviai Norvegijoje yra pagarsėję kaip narkotikų kurjeriai. Yra tekę girdėti istorijų apie Rytų Europos gangsterius, kurie prekiauja marihuana. Mūsų šalyje nėra tinkamų sąlygų virti sunkiuosius cheminius narkotikus, kadangi cheminės medžiagos iš tolo skleidžia itin nemalonų kvapą ir tuo pačiu pritraukia policijos dėmesį”.

Kartkartėmis pašnekovams Lietuvoje pateikęs aštresnius klausimus S. M. Lieras sulaukdavo grąžos. Jo kalbinti žmonės atsakydavo, kad norvegai visada linkę mūsų šalį piešti juodžiausiomis spalvomis. Kai kurie kalbinti veikėjai svečiui iš užsienio be užuolankų primindavo, kad gerokai globalesnė problema yra vis dažniau Norvegijoje iš lietuvių šeimų pagrobiami vaikai.

Organizuotų nusikaltėlių veikla besidomintis S. M. Lieras DELFI pripažino, kad pastaraisiais metais Norvegijos sostinėje Osle kur kas labiau už lietuvius yra pagarsėję atvykėliai iš Pakistano ar Albanijos, kurie prekiauja narkotikais, o kartais ir tarpusavyje šaudosi vidury dienos.

Tėvas atskleidė ne vieną garsų nusikaltimą

Kadaise IT specialistu dirbęs S. M. Lieras DELFI pasakojo, kad žurnalistika ir knygų rašymu susidomėjo spontaniškai, 2002 metais. Iki šiol jis yra parašęs 14 Norvegijoje išleistų knygų, - iš jų trys dokumentinės, trys skirtos vaikams, o likusios – detektyvinės apysakos. Kai kurias jų artimiausiu ketinama perleisti ir Danijoje.

Pirmoje S. M. Liero dokumentinėje knygoje - žurnalisto tėvo Leifo A. Liero, praeityje garsaus norvegų policininko biografija. Šis buvęs ilgametis policijos vadovas, vėliau tapęs ir specialiųjų pajėgų šefu, Norvegijoje padėjo atskleisti nemažai rezonansinių kriminalinių bylų.

„Mano tėvas ilgus metus vietos žurnalistams komentuodavo įvairius kriminalinius atvejus. Kai buvau vaikas pamenu, kaip tėvas motiną, mane ir jaunėlį brolį stengėsi apsaugoti nuo banditų išpuolių – kartkartėmis mums tekdavo gyventi policijos pareigūnų priežiūroje”, - prisiminė S. M. Lieras.

Tarp garsiausių L. A. Liero atskleistų nusikaltimų – 1993 metais buvo išaiškintas Norvegijoje nužudytas garsaus rašytojo Salmono Rushdie, kuriam Irano dvasinis lyderis yra paskelbęs mirties nuosprendį, į norvegų kalbą išverstos skandalingosios knygos „Šėtoniškos eilės”, vertėjo žudikas. Netrukus žurnalisto tėvas išaiškino, kad nusikaltimą įvykdė iranietis.

Po metų, - 1994 metų vasarį, likus kelioms valandoms iki Norvegijoje rengtų Lilehamerio žiemos olimpinių žaidynių pradžios, du vyrai iš valstybinės galerijos Osle pavogė vieną iš žymiojo norvegų tapytojo Edvardo Muncho darbų „Šauksmas” versijų. Po kelių mėnesių, intensyviomis L. A. Liero ir jo kolegų paieškomis, šis paveikslas buvo rastas ir sugrąžintas galerijai.

Bene didžiausio skaitytojų susidomėjimo sulaukė antroji S. M. Liero dokumentinė apybraiža „Karalystės sąlyga” (2007 m.), pasakojanti apie turtingiausio Norvegijos verslininko Kjello Inge’o Rokkes tamsią praeitį. Anot S. M. Liero, šis prieštaringos reputacijos milijardierius Norvegijoje kontroliuoja visą žuvų eksportą. Kadaise yra persikėlęs į Vladivostoką ir tuo pačiu suvienijęs jėgas su Rusijos mafijos atstovais. Tačiau vėliau sugrįžęs į Norvegiją, ėmėsi supirkinėti stambiausias vietos verslo kompanijas.

„Knyga sulaukė nemažo skaitytojų susidomėjimo, pagrindinis jos herojus buvo labai įpykęs ant manęs. Tačiau jis nepadavė į teismą dėl šmeižto. Jis save laiko reikšmingu žmogumi, garsėja įtakingomis pažintimis įvairiose sferose. Be to, jis labai arogantiškas, nesiskaito bendraudamas su žurnalistais. Todėl rašydamas knygą nesistengiau užmegzti su juo kontakto, kadangi žinojau, kad šis veikėjas niekada neatskleis tikrosios tiesos. Tačiau apsilankęs Vladivostoke ir Jungtinėse Amerikos Valstijose apie jį surinkau daugybę kompromituojančių, oficialiai pagrįstų dokumentų”.

Paskutinė S. M. Liero knyga „Mafija Norvegijoje” (2013 m.) atskleidžia šiuo metu Norvegijoje karaliaujančias vietos ir atvykėlių kriminalines gaujas. Šioje knygoje skelbiama informacija ir apie lietuvių daromus nusikaltimus. „Tačiau jos puslapiuose nedaug vietos paskyriau lietuviams, kurie kai kada šiurpina Skandinavijos gyventojus”, - paslaptingai nusišypsojo svečias iš Norvegijos, išgirdęs klausimą apie ką konkrečiai rašoma šioje knygoje.

S.M.Lieras pasakojo, kad 2005 metais viešėdamas Maskvoje ne tik rinko medžiagą savo knygoms, bet ir spėjo pabendrauti su garsia Rusijos žurnaliste Ana Politkovskaja. Po metų arši Rusijos prezidento Vladimiro Putino kritikė buvo nužudyta vieno Maskvos daugiabučio namo lifte. Tačiau nepaisant įdomaus susitikimo, viešnagė Rusijoje norvegui paliko slogų įspūdį, todėl daugiau jis neketinąs sugrįžti į šią šalį.

Demaskavo kokaino gamintojus, pedofilus

Penkis sezonus vyriškajai auditorijai skirto norvegų televizijos kanalo „Max” eteryje rodyto dokumentinių laidų ciklo „Insider” kūrėjas prisipažino, kad paskutiniais metais netgi ir turtingiausia Europoje šalimi laikomoje Norvegijoje yra gerokai sumenkę televizijos laidų kūrėjų biudžetai. Žurnalistai yra priversti imtis papildomų darbų. Todėl jis retokai kartu su operatoriumi išsiruošia filmuoti siužetų į kitas egzotiškas pasaulio šalis.

S. M. Lierui įsiminė pernykštis vizitas Peru Respublikoje. „Filmavome vadinamojoje Raudonojoje zonoje, kurioje itin pavojinga. Jos priežiūra patikėta vietos karinėms pajėgoms. Mums teko apsilankyti vietovėje, kurioje prieš mūsų pasirodymą ką tik buvo sušaudyta nemažai narkotikų karteliuose dirbusių žmonių”, - kraują stingdančius vaizdus prisiminė norvegas.

Žurnalistui ir operatoriui teko nemažai pavargti, pėsčiomis bristi per džiungles, kad iš arti pamatytų kokaino gaminimo laboratorijas. Jiems teko parą laiko praleisti ir nufilmuoti kokaino gaminimo procesą. Tai buvo vienas ekstremaliausių išbandymų, kurį S. M. Lierui teko patirti norint susukti unikalų televizijos reportažą.

Kiek anksčiau Tailande norvegams pavyko užčiuopti mažamečių pedofilo, kuris dirbo vaikų psichologu, pėdsakus. Prie mažamečio vaiko dokumentinių laidų ciklo kūrėjai pritvirtino slaptą filmavimo kamerą ir galiausiai žiūrovams parodė pedofilo veidą. Taip jie siekė apsaugoti kitus vaikus ir pranešti apie tai visuomenei.

Asmenines treniruotes veda VIP klube

Paklaustas, kaip leidžia laisvalaikį, S.nM. Lieras atsakė: „Aš visada dirbu. Tai darau septynias dienas per savaitę, nes darbas – tai didžiausias hobis. Atsikėlęs rytais rašau, vėliau einu sportuoti, dažniausiai - bėgioju. Dirbu asmeniniu treneriu viename iš VIP sporto klubų. Man smagu dirbti su žmonėmis, ir kaskart jaučiuosi laimingas, kai žinau, kad bent kažkiek galiu pakeisti jų gyvenimus. Dažnai keliauju kaip lektorius, pasakoju apie kriminalinių gaujų apraiškas Europoje. Praėjusį rudenį su paskaitomis lankiausi Londone. Stengiuosi dažnai važinėti po Norvegijos mokyklas, kur pradinėse klasėse besimokančius berniukus bandau palenkti prie knygų skaitymo. Šioje šalyje knygų skaitymas nėra populiarus, todėl bent kažkiek mėginu pakeisti tokį šiuolaikinio jaunimo požiūrį”.

Šiuo metu jis rašo scenarijų ir vaidybiniam kriminalinio žanro serialui. Taip pat „Insider” laidos formatu ketina debiutuoti moteriškai auditorijai skirtame norvegų televizijos kanale. Čia bus rodomos gerokai švelnesnės ir dailiosios lyties atstovėms skirtos istorijos, tarkime, apie prekybą moterimis.

Steinas yra išsiskyręs, kas antrą savaitgalį susitinka su savo dviem paaugliais vaikais. Anot jo, Norvegija – tinkama šalis patogiam gyvenimui, tačiau nemažai joje gyvenančių žmonių jaučiasi prislėgti, vieniši.

„Pas mus ilgai trunka žiemos, tamsūs vakarai, todėl vietiniai gyventojai masiškai vartoja alkoholį, narkotikus. Iš užsienio atvykusios merginos pradeda verstis prostitucija. Panašu, kad tokiu būdu žmonės bando save prablaškyti. Pats niekada nesu bandęs narkotikų, kadangi augau policininko tėvo šeimoje, kaimynystėje supo kiti su tėvu dirbę policininkai. Be to, buvau griežtai auklėjamas ir prižiūrimas. Pirmąsyk alkoholio paragavau sulaukęs 18-os metų. Šiais laikais Norvegija – itin palanki šalis narkotikų prekeiviams, kadangi čia už kvaišalus žmonės moka didžiausius pinigus visame pasaulyje. Liūdna realybė, bet kartais tokiuose nešvariuose reikaluose nuskamba ir Lietuvos vardas”.