Graudus prašymas, vogtos nuotraukos „Facebook“, melas apie labdaros organizaciją ir ligoninę – ar to užtenka, norint išvilioti pinigus iš patiklių tautiečių?
Daugiau kaip prieš savaitę į Anglija.lt „Facebook“ profilį atskriejo žinutė iš Julios Croyald – nors vardas nelietuviškas, bet žinutė buvo lietuvių kalba, su prašymu padėti sunkiai sergančiam lietuviui Eduardui, gyvenančiam Kenterberio mieste.
„Hello anglija.lt Mabey you can share this text and help this family Tu gali padėti išgelbėti sunkiai sergančio lietuvio vaiko gyvybę. Pradinių klasių mokiniui Eduardui iš Canterbury miesto diagnozuota ypatingai sunki ir reta vėžio forma – ketvirtos stadijos neuroblastoma. Liga išplitusi Eduarduko pilve ir kauluose. Gydytojai sako, kad berniukas turi 35proc. tikimybę išgyventi. Vaiko laukia ypatingai sunkus gydymo kursas: 8 chemoterapijos kursai, operacija, dar stipresnė chemoterapija, radioterapija, kaulų čiulpų transplantacija ir imunoterapija. Beje, sąlygas gydyti Eduarda turi tik Vokietijos ir JAV gydytojai.Visas gydymas vaiko tėveliams kainuos labai brangiai, todėl jie prašo visų savo tautiečių padėti išgelbėti sūnaus gyvybę. Tu gali pervesti bet kokią sumą pinigų Eduardo tėveliams 20-02-62 63068471“ (žinutės kalba netaisyta – red. past.).
Anglija.lt susidomėjo – galbūt galėsime kuo nors padėti šiam vaikui, kaip stengėmės padėti kitam berniukui. Beveik prieš trejus metus Anglija.lt vykdė lėšų rinkimo akciją Anglijos lietuvio, sirgusio ketvirtos stadijos vėžiu – neurobrastoma, gydymui. Per mėnesį per internetinę parduotuvę http://Shop.anglija.lt buvo paaukoti 4 754 svarų, kurie, neatskaičius jokių mokesčių, buvo pervesti berniuko šeimai. Šios lėšos buvo skirtos berniuko gydymui klinikoje Meksikoje. Apie lėšų rinkimą ir šio berniuko kovą su klastinga liga Anglija.lt rašė šiuose straipsniuose.
Tačiau šį kartą gautame pagalbos prašyme trūko daug informacijos. Nebuvo vaiko pavardės, sąskaita – anoniminė, taip pat nenurodyta, ar labdaros fondas rūpinasi lėšų rinkimu, kaip įprasta tokiais atvejais. Susisiekus su Julia, ši atrašė, kad reikėtų kreiptis į vaiko mamą – neva ji „Facebook“ tinklalapyje vadinasi „Jolita Zube“.
Susisiekėme su Jolita ir pasiūlėme pagalbą paskleisti žinią aukoms rinkti. Ji Anglija.lt rašė, kad Eduardui liga buvo diagnozuota maždaug prieš septynis mėnesius.
„Viena vakarą vedžiau vaikelį nusiprausti ir pastebėjau ant pilvuko kažkokį keistą guzelį, apžiūrėjau jį, o Eduardukas pradėjo verkti ir sako, man skauda“, – rašė Jolita ir pridėjo, kad tuo metu to nesureikšmino, pamanė, kad vaikas užsigavo, tačiau kitą rytą pamatė, kad tas guzelis dar padidėjęs ir vaikui buvo „nežmoniška temperatūra, turbūt 41,5“. Anot Jolitos, tą dieną, nuvežusi vaiką į ligoninę, sužinojo, kad jis serga vėžiu. Anot Jolitos, Julia yra jų pagalbininkė, iš organizacijos, atstovaujančios vaikams, sergantiems vėžiu.
„Mamos“ profilio nuotrauka – vogta
Susirašinėjant su mama, nuo pat pradžių buvo įtarimas, kad kažkas šioje istorijoje ne taip. Kadangi pranešime apie sergantį vaiką trūko svarbių dalykų, nusprendėme pasidomėti, ar Jolita Zubė – realus asmuo.
Moters profilio nuotraukos apačioje buvo fotografo inicialai, tad suradę fotografo paskyrą „Facebook“, peržvelgėme jo albumus. Įtarimai pasitvirtino – Jolitos Zubės paskyroje buvo ne jos nuotrauka. Tą pačią nuotrauką, kurią buvo įsidėjusi Jolita Zubė kaip savo profilio nuotrauką, radome pas fotografą, bet buvo pažymėtas visai kitos moters vardas. Paspaudus ant tos moters – Keely (pavardė redakcijai žinoma) – vardo, patekome į jos profilį, kur ta pati nuotrauka buvo patalpinta daugiau kaip prieš metus, o pas Jolitą – vos prieš savaitę. Be to, Keely paskyroje buvo daug daugiau viešai matomų nuotraukų su tuo pačiu veidu.
Kam vogti profilio nuotrauką? Ar tai reiškia, kad visa ši istorija su vaiko liga yra tik afera siekiant apgauti patiklius žmones? Anglija.lt aiškinosi toliau ir savo įtarimų Jolitai Zubei kol kas neatskleidė. Portalui iš šio „Facebook“ profilio toliau buvo rašoma apie tai, kaip sunkiai serga jos vaikas, o Anglija.lt bandė išsiaiškinti daugiau detalių. Jolita rašė, kad gydymui užsienyje reikia 300 tūkst. svarų, o tuo metu jie buvo surinkę 300 svarų.
Ligoninėje – jokių žinių apie vaiką
Pasiteiravus, kokia organizacija rūpinasi aukų rinkimu gydymui, po neilgos pertraukos, Jolita atsakė, kad jei ji neklystanti, organizacija yra „CLIC Sargent“, bet reikėtų klausti Julios. Pasiteiravome ir Julios – ši atrašė, kad organizacija, renkanti aukas Eduardo gydymui, yra „CLIC Sargent“.
Anglija.lt susisiekė su organizacijos „CLIC Sargent“ atstove Kat Baldwyn, kuri teigė, jog atlikusi paiešką savo duomenų sistemoje, nieko, susijusio su Eduardu Zubu ar Jolita Zube, nerado. Patikrinus duomenų bazėje Julios Croyald vardą, taip pat jokių rezultatų nebuvo.
K. Baldwyn taip pat informavo, kad „CLIC Sargent“ renka aukas vaikų gydymui tik Jungtinėje Karalystėje. Jie niekada nerenka aukų gydymams užsienyje, kurie nėra apmokami iš britų valstybinės sveikatos tarnybos (NHS) fondų. „O jeigu gydymas užsienyje būtų apmokamas NHS, tuomet jiems nereikėtų rinkti pinigų“, – el. laiške aiškino „CLIC Sargent“ atstovė.
Susirašinėjimas su Jolita tęsėsi toliau. 6,5 metų vaikas, anot jos, tuo metu tyrimams buvo paguldytas į Great Ormond Street ligoninę. Susisiekus su Great Ormond Street ligonine (GOSH), portalas Anglija.lt buvo informuotas, kad patvirtinti arba paneigti tokio dalyko jie negali dėl konfidencialumo taisyklių. „Tai galima patikrinti paprašius mamos dokumentų. Jei vaikas gydomas Great Ormond Street ligoninėje, šeima turės daug dokumentų, pavyzdžiui, vizitų laiškus ir pan.“, – patarė GOSH atstovas Andrew Willard.
Tačiau patvirtinimą, kad Great Ormond Street ligoninėje Eduardo Zubas nėra ir nebuvo gydomas, Anglija.lt gavo iš „CLIC Sargent“ atstovės K. Baldwyn. Ši susisiekė su organizacijos socialiniais darbuotojais, kurie dirba šioje ligoninėje, gavo informaciją, kad jokių įrašų apie lietuvių berniuką ir jo ligą nėra.
Prašymas aukoti – su mirusio vaiko nuotrauka
Įrodymų, kad vaikas serga, prašėme ir Jolitos Zubės. Paaiškinome, kad neturint nuotraukų ar kitų įrodymų apie ligą, žmonės nebus linkę tikėti, kad toks vaikas egzistuoja.
Į prašymus atsiųsti kokį nors dokumentą, patvirtinantį ligos diagnozę, Jolita nereagavo. Kai Anglija.lt gavo patvirtinimus, kad Great Ormond Street ligoninėje tokio vaiko nėra ir nebuvo, pasiteiravome pačios Jolitos, kodėl jokių žinių apie jos sergantį vaiką nei „CLIC Sergant“, nei ligoninė neturi. Į šį klausimą Jolita Zubė neatrašė ir šis vartotojo profilis iš „Facebook“ socialinio tinklalapio dingo. Jos pateiktas telefono numeris taip pat neveikė.
Paskutinis melas, išaiškėjęs tik šį rytą, buvo itin įžūlus – nuotrauka prie pranešimo apie aukas Eduardui, įkelta Julios Croyald „Facebook“ paskyroje ir vėliau pasidalinta Jolitos Zubės, buvo vogta. Nors Jolita anksčiau portalui buvo patvirtinusi, kad nuotraukoje yra jos sūnus, tačiau iš tiesų tai buvo kito berniuko, kurį vėžys įveikė prieš 2,5 metų, nuotrauka, daryta Meksikos klinikoje. Ši nuotrauka buvo patalpinta Anglija.lt portale beveik prieš trejus metus, prie straipsnio apie berniuko gydymą Meksikoje.
Anglija.lt susisiekė su vėžio įveikto mama Neringa, kuri tikino negalinti patikėti, „kaip galima taip beširdiškai elgtis“. Anglija.lt pasiūlė pagalbą berniuko netekusiai šeimai, jei jie norės kreiptis į atitinkamas institucijas.
Pirmadienį pranešimas apie sergantį Eduardą su kito berniuko nuotrauka vis dar buvo matomas Julios Croyald paskyroje. Tuo pranešimu vakar pasidalijo dar bent du „Facebook“ vartotojai, neaišku, žinodami ar ne, kad tai gali būti afera. Antradienį ryte pranešimas apie sergantį vaiką buvo panaikintas ir iš Julios paskyros.
Kaip atskirti, ar prašymas aukoti – ne afera?
- Prašymų paaukoti sergantiems žmonėms yra daug, ir kiekvienam sergančiajam tos lėšos ir palaikymas reikalingi, tačiau, kaip rodo ši situacija, pasinaudoti žmonių gerumu ir patiklumu gali siekti ir aferistai.
- Jei pagalbos prašymas atrodo įtartinas, pateikta per mažai arba nekonkreti informacija, prieš aukojant reikėtų pasidomėti daugiau – ar labdaros fondas egzistuoja, ar yra nurodyta lėšų gavėjo tapatybė ir ar apie renkamas lėšas žino daugiau žmonių, galbūt apie tai rašė žiniasklaida. Kartais užtenka įvesti turimus duomenis į „Google“ paiešką, ir išsiaiškinti, ar apie tokį pagalbos prašymą dar kur nors buvo rašyta.
- Jei pranešime buvo paminėta labdaros organizacija, patikrinti, ar tikrai lėšos renkamos, gali susisiekęs su organizacija tiesiogiai (telefono numerius ir el. pašto adresus rasi jų interneto svetainėse).