Už pilstuko gamybą ir kitus nusikaltimus jis nubaustas 3 metams ir 6 mėnesiams kalėjimo. Bet pėdsakų – nė kvapo.
Tapo mobilūs
Savaitraščio skaitytojas žurnalistams sutiko parodyti Pagojukų seniūnijos miške veikiantį bravorą. Beveik du kilometrus kratėmės pievomis, pasukome į mišką. Ėjome sunkiai pastebimu keliuku, tačiau atidžiau pasižiūrėjus matėsi, kad jo tiesėjai pasidarbavo iš peties: rengiant pravažiavimą pro gana tankiai suaugusį mišką buvo iškirsta medžių, klampesnėse vietose iš šakų padaryti savotiški grindiniai, palengvinantys kelią į bravoro teritoriją.
Provėžos šiek tiek vingiuodamos leidosi nuokalnėn – apačioje tekėjo upeliūkštis. Iš jo imamas vanduo kaukolinio raugui gaminti. Tačiau prisėlinę iki bravoro vietos pamatėme, kad čia nieko nėra – tik išmindžiota nedidelė laukymė.
„Matyt, užuodė, kad gali būti sekami, ir viską iš čia išgabeno. Pastaruoju metu jie pasidarė judrūs. Jei anksčiau bravoras vienoje vietoje veikdavo po keletą metų, tai dabar, kaip sakoma, Figaro – čia, Figaro – ten“, – paaiškino vedlys.
Vedlio versiją patvirtino ir Raseinių rajono policijos komisariato vadovas Kęstutis Užemeckas: „Vadinamieji samogono aparatai pervežami, perkeliami į kitas vietas, ir tai apsunkina jų paieškas. Anksčiau jie nebuvo mobilūs.“
Girti, bet akyli
Pagojukų seniūnijos gyventojai gali parodyti ne vieną vietą, kurioje pardavinėjamas miške išvirtas kaukolinis.
Apsilankėme Akstinų kaime prie pagrindinio kelio stovinčiame mediniame name ir paprašėme parduoti butelį karčiosios. Nors buvo eilinės darbo savaitės vidurdienis, duris pravėrusi moteris atrodė apspangusi. Bet nepraradusi budrumo. „Kokios degtinės!? Iš kur mes jos gausime? Niekada neturėjome“, – žiūrėdama padėrusiomis akimis tikino moteris. Tą patį pakartojo ir netrukus pasirodęs apspangęs vyras.
Pasak Raseinių rajono policijos komisariato vadovo, kaukolinio platintojai yra labai atsargūs ir nepažįstamiems svaigalų neparduoda, nors už puslitrį siūlytum ir šimtą litų.
Į redakciją skambinę skaitytojai klausė, ar policija negalėtų panaudoti tam tikrų priemonių: pavyzdžiui, atsivežti girtuoklį, įmontuoti jo drabužiuose atitinkamą aparatūrą ir pasiųsti nusipirkti pilstuko.
„Nenorėčiau detalizuoti, nes tai būtų informacija nusikalsti linkusiems asmenims“, – paprašytas pakomentuoti skaitytojų pastebėjimus sakė vienas iš kalbintų pareigūnų. Pasak jo, degtinės gamyba nėra priskiriama prie sunkių nusikaltimų, todėl negalima naudoti priemonių, kurios yra taikomos sunkiai nusikalstamai veikai.
Baisu prisiminti
Pagojukų ir Šiluvos seniūnijos nuo seno garsėja miškuose kaukolinį gaminančiais bravorais. Kodėl būtent šias vietas pamėgo degtindariai, tikslaus atsakymo nėra: gali būti, kad juos traukia nuo aplinkinių dėmesio saugojantys tankūs miškai ir per daugelį metų prie kaukolinio įpratę neišrankūs girtuokliai. Nors niekam ne paslaptis, kad skatinant spartesnį rūgimą į katilą dedamos ne tik mielės, bet ir dvėseliena bei mėšlas, kaukolinio mėgėjams tai, atrodo, nedaro stipraus įspūdžio – svarbiausia kuo pigiau apspangti. Tad 3–4 litus kainuojantis butelis kaukolinio tam neblogai tinka.
Dar neprasigėrę kaimo gyventojai papasakojo, kaip gaminamas ir platinamas kaukolinis.
Vienas miške veikiantis bravoras per savaitę pagamina apie toną brogos – maždaug 70 laipsnių stiprumo raugo, tinkamo kaukoliniam sunkti.
Broga ruošiama keletą dienų. Pirmą dieną skystis būna gana gardus – salstelėjęs, skoniu net panašus į sulą. Paskui įgauna stiprumo. Tuomet statinė uždengiama, kaitinama, ir ima lašėti kaukolinis. Pirmieji skysčio litrai yra labai nuodingi, jo stiprumas – apie 70 laipsnių. Vėliau ima varvėti apie 20 laipsnių stiprumo alkoholis. Kai viskas sumaišoma, parduoti paruoštuose buteliuose teliuskuoja apie 40–45 laipsnių stiprumo svaigalai.
Kad rūgimas vyktų sparčiau, degtindariai naudoja ir dvėselieną. Tai eilinį kartą buvo nustatyta praėjusių metų spalį, kai pareigūnai kaukolinio fabrikėlį aptiko Šiluvos seniūnijoje esančiame Zborčiznos kaime: brogos katile buvo rasta pašvinkusios mėsos gabalų.
„Kai išgeri gurkšnį kaukolinio, atrodo, kad visą kūną iš vidaus degina – ne dėl stiprumo, bet dėl aitrumo“, – baisiai susiraukęs dalijosi prisiminimais kaukolinio ragavęs pašnekovas.
Saugo nepilnamečiai
Pasakojama, kad bravoro apylinkes dažniausiai saugo mokyklinio amžiaus vaikai arba neseniai pilnametystės sulaukę jaunuoliai. Su jais dažnai atsiskaitoma kaukoliniu ir pinigais cigaretėms nusipirkti.
Kai kurie pilnamečiai aprūpinami keliais šimtais litų kainuojančiais labai senais, tačiau gana patvariais, pamiškių kemsynus lengvai įveikiančiais automobiliais VW GOLF. Šiais automobiliais jaunuoliai iš apylinkėse esančių malūnų atveža brogos gamybai reikalingų miltų.
Miltai brogai malami iš kvietrugių, rugių ar kviečių. Dalis grūdų pavagiama, dalis perkama iš ūkininkų. Kai kurie žemdirbiai nevengia bendradarbiauti su kaukolinio gamintojais, nes iš to turi pelno.
Raugas gaminamas iš miltų, mielių ir upelių arba kūdrų vandens – nelygu, kokiose apylinkėse veikia bravoras.
Raseinių rajono policijos komisariato vadovas K. Užemeckas pasakojo apie prieš keliolika metų aptiktą bravorą, vandenį siurbusį iš kūdros, šalia kurios ganėsi karvės ir pūpsojo galvijų „tortai“.
Įtarimai pareigūnams
Ekologinį avių ūkį Akstinų kaime valdantis Jaroslavas Banevičius spėjo, kad degtindariai gali turėti vadinamąjį policininką-„stogą“, kuris perspėja apie galimus reidus.
„Nežinau, kaip dabar, bet prieš kurį laiką, manau, degtindariai turėjo „stogą“ policijoje. Nenoriu minėti to policininko pavardės, nes, kiek žinau, maždaug prieš metus jis iš policijos buvo atleistas“, – savaitraščiui „Alio, Raseiniai“ sakė J. Banevičius.
Jo įsitikinimu, degtindariai yra subūrę organizuotas grupuotes ir galbūt net kai kurie policininkai jų bijo, nes, pasak ūkininko, gali supleškėti pareigūno namai, automobilis.
„Kaime visi žino degtindarių pavardes, ir policija žino“, – patikino ūkininkas ir paminėjo keletą pavardžių.
„Ar jūs pats nebijote?“ – pasiteiravome J. Banevičiaus.
„Na, ką – mano gyvenimas jau ir taip baigiasi... Bandau kalbėti apie skaudžias problemas, užkrėsti savo pavyzdžiu kitus, kad kaip nors būtų sustabdytas tas nedoras elgesys“, – sakė iš pažiūros energija trykštantis darbštus ir dėl kaimo žmonių ateities nuoširdžiai besisielojantis 78 metų vyras.
Anot jo, kaukolinį dažniausiai vartoja iš pašalpų gyvenančios kaimo šeimos.
Už kaukolinį – pašalpos
„Tas pašalpas jie prageria. Pragyvenimui nepakanka, tad mielai įsijungia į degtindarių komandas. Blogiausia, kad kaukolinį geriančiose šeimose gimsta vaikai – jie spiečiais paleidžiami į pasaulį, taip kuriamas apgailėtinas lietuvių genofondas“, – sakė ūkininkas.
Neseniai J. Banevičius buvo apvogtas – naktį vagys iš sandėlio išnešė žemdirbiams skirto dyzelino maždaug už 800 litų.
„Šimtu procentų esu įsitikinęs ir žinau, kad dyzeliną vagia kaukolinį išvežiojantys jaunuoliai. Apie tokius vagišius ne kartą esu pasakojęs policininkams. Man nesuprantama, kodėl tų jaunuolių nenutveria. Užtenka patikrinti kurą bake – radus žalios spalvos dyzelino, bus akivaizdu, kad jis pavogtas“, – svarstė ūkininkas.
Policininkai jaučia apynasrį
Prisistatyti nenorėję pašnekovai pabrėžė, kad degtindariams vadovaujantys bosai yra turtingi – perka brangius automobilius, statosi namus ir susidaro įspūdis, kad jie yra nebaudžiami.
Pasak Raseinių rajono policijos komisariato vadovo K. Užemecko, toks įspūdis yra klaidingas.
„Matome sąsajų tarp degtindarių ir kuro vagysčių. Ta tema nenorėčiau daug pasakoti, nes vykdome tyrimus. Degtindariai mums yra žinomi ir jie yra baudžiami, persekiojami, kiek tai leidžia įstatymai. Bet naminės degtinės gamyba nėra sunkus nusikaltimas, todėl policija tuo atžvilgiu turi tam tikrų teisinių apynasrių“, – apgailestavo K. Užemeckas.
„Neseniai teko kalbėtis su vienu žmogumi: jis pasakojo apie naminės degtinės gamintojus Amerikoje. Situacija panaši kaip ir Lietuvoje. Yra ir darbų pasiskirstymas – vieni gamina, kiti realizuoja. Mes matome analogijų ir Raseinių rajone. Kai kurie degtindariai tikrai yra žinomi.
Stengiamės kiek įmanoma juos kontroliuoti ir įrodinėti jų veiklą“, – sakė pareigūnas.
Įtariamųjų nenustatė
– Akstinuose gyvenantis ūkininkas J. Banevičius pasakojo žinantis policininką, kuris rūpindavosi degtindarių saugumu. Ūkininko duomenimis, tas policininkas dabar atleistas. Ar jums žinomas šis pareigūnas?“ – savaitraštis „Alio, Raseiniai“ pasiteiravo Raseinių rajono policijos komisariato vadovo.
– Nesame nustatę bendradarbiavimo faktų. Įtarimų ir pamąstymų yra. Stebime tas tendencijas, vykdomos antikorupcinės priemonės, policininkai perspėjami. Policijos departamente veikia struktūros, kurios atlieka vidinę kontrolę, ir aš, kaip komisariato vadovas, galbūt ne viską turiu žinoti, kokios priemonės yra atliekamos. Kalbant apie Šiluvos ir Pagojukų seniūnijų teritorijas, konkrečių pareigūnų nustatyta nebuvo. Turint galvoje atleistuosius ar savo noru išėjusius, duomenų visokių būta. Vienas iš išėjusių pareigūnų turėjo įspėjimą, dar vienas pareigūnas atleistas dėl kitų pažeidimų. Tačiau ikiteisminių tyrimų minėtose seniūnijose dirbusių pareigūnų atžvilgiu nėra buvę.
– Teko girdėti, kad už alkoholio gamybą ir platinimą skiriamos administracinės baudos yra labai neveiksmingos.
– Vienintelė galima nuobauda yra administracinis areštas. Iš anstolių dažnai grįžta paskirtų baudų vykdymo dokumentai, nes nėra iš ko išieškoti, nors ne paslaptis, kad kai kurie asmenys gyvena gana gerai, bet savo vardu ir netgi savo šeimos narių vardu turto neturi – turtas užrašytas tetų vardu ir pan.
– Ar domitės malūnais, kuriuose kaukolinio gamintojai apsirūpina miltais?
– Jei žmogus turi naudos, pardavinėja grūdus arba juos mala degtindariams, paprastai jis nesidalija informacija, užmerkia akis. Kartais visas kaimas sutartinai dengia alkoholio platinimo tašką.
– Ar pareigūnams nekelia nerimo, kad į kaukolinio gamybos ir platinimo procesą įtraukiami nepilnamečiai?
– Turėtų visų pirma kelti nerimą nepilnamečių tėvams. Deja, jie neretai būna degradavę. Aišku, policijai tai kelia didelį nerimą. Socialinė padėtis kaime nėra labai gera, ir tai yra viena priežasčių, kodėl jauni žmonės įtraukiami į vienokias ar kitokias nusikalstamas veikas. Gamintojus lengviau nustatyti, bet ne visada pavyksta nustatyti organizatorius. Ir D. Reimeris yra tik prie fabrikėlio dirbęs pagalbininkas. Įtariame, kad organizatorius yra kitas asmuo, todėl D. Reimerio parodymai galėtų būti labai svarbūs.